Sinusitas (sinuitas)

SINUSITAS – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas.

Ūminiai sinusitai gali būti seroziniai, pūlingi ir odontogeniniai:

• Seroziniai: kai antį užpildo tąsokas ar vandeningas sekretas;
• Pūlingi: kai antį užpildo tiršti, tąsūs pūliai;
• Odontogeniniai: jei sinusitas išsivysto dėl danties patologijos, tuomet pūliai dažnai būna dvokiantys. Apie 10–20 proc. pūlingų sinusitų yra odontogeninės kilmės.

Lėtiniai sinusitai klasifikuojami į pūlingus, polipinius, hiperplastinius, alerginius.

Sinusitą galima atpažinti iš šių simptomų:

• Nosies gleivinės bei skruosto patinimas
• Pūlių tekėjimas iš nosies
• Skausmas kaktoje, nosies šaknyje ir akiduobėse
• Tirštos, gelsvos gleivės iš nosies
• Apsunkintas kvėpavimas
• Karščiavimas
• Galvos skausmas

Kas sukelia sinusitą

Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis bei Staphylococcus pyogenes – tai mikrobai, kurie dažniausiai sukelia ūminį sinusitą. Sinusitas gali prasidėti ir kaip komplikacija sergant ūmine sloga, kuri užsitęsia ilgiau nei dešimt dienų.

Kaip sinusitas nustatomas ir gydomas

Jei sergama ūminiu sinusitu, nosies landų apžiūros (rinoskopijos) metu pastebima paburkusi, raudona gleivinė, gali būti matomi pūliai. Taip pat gali būti atliekama prienosinių ančių rentgenograma, kurios metu gydytojas otorinolaringologas mato skysčio paviršių sinuse, homogeninį viso sinuso užtemimą. Kai sinuse yra polipų, viso sinuso užtemimas yra debesuotas. Atliekamas kraujo tyrimas.

1. Pagrindinė sinusito gydymo priemonė – antibiotikai.
2. Rekomenduojama į nosį lašinti dekongestantus (gleivinės paburkimą mažinančius vaistus), kurie praplečia sinusų angas ir kanalus. 
3. Gleivinės paburkimą mažina antihistamininiai vaistai. 
4. Jei gydymas vaistais neefektyvus, sinusai gali būti plaunami specialia adata, įkišta po apatine nosies kriaukle ir pradūrus žandinio ančio vidinę sienelę. Išplovus pūlius, į sinusą švirkščiami antibiotikai.
5. Lėtiniai sinusitai dažnai gydomi chirurginiu būdu.