Virškinimo sutrikimai gali liudyti apie rimtas ligas

Kas yra virškinimo sutrikimai?

Pagrindinė ir pirminė virškinimo sistemos funkcija, pasak gydytojos gastroenterologės – organizmui tiekti maisto medžiagas ir energiją, t.y., suvirškinti ir pasisavinti, kas reikalinga, bei pašalinti tai, kas nereikalinga, nepasisavinama ar nerezorbuojama.

„Maistas, kurį suvalgome, t.y. tos kompleksinės ir sudėtinės maisto medžiagos, negali būti organizmo pasisavinamos tokiu būdu, todėl virškinimo sulčių ir fermentų dėka jos yra susmulkinamos iki paprastų molekulių – tik taip gali būti rezorbuojamos per gleivinę“, – paaiškino dr. L.Mašalaitė.

„Virškinimas prasideda jau burnos ertmėje, kur yra svarbūs organai: liežuvis, dantys seilių liaukos. Nurytas maistas peristaltikos, kurią valdo autoimuninė nervų sistema, dėka keliauja stemple į skrandį, kuriame jau prasideda baltymų virškinimas (čia svarbus fermento pepsino vaidmuo). Toliau maistas keliauja į plonąjį žarnyną, kur yra veikiamas žarnų, kasos sulčių ir tulžies, taip vyksta maisto medžiagų pasisavinimas. Storosios žarnos pagrindinė funkcija – vandens absorbcija, vitaminų gamyba, metabolizmas. Galiausiai suformuojamos išmatos ir yra pašalinamos“, – kalbėjo gydytoja gastroenterologė dr. L.Mašalaitė.

Kiek laiko maistas virškinamas ir nuo ko tai priklauso

Kalbant apie maisto tranzitą virškinimo sistema, anot gydytojos, kiekvieno žmogaus virškinamo maisto trukmė organizme yra individuali. Tai pirmiausia priklauso, kas valgoma, kaip dažnai ir kaip gausiai.

Skrandyje, gydytojos gastroenterologės teigimu, maistas užsibūna apie 2–5 valandas, plonojoje žarnoje – 2–6 val., o storajame žarnyne – nuo 20 iki 60 val. Visas šis virškinimo procesas gali užtrukti nuo 10 iki 72 valandų.

„Kalbant apie lyties skirtumus, didžiausią įtaką turi hormoniniai ypatumai, ypač moterims nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu. Tam tikri harmoniniai dalykai gali daryti įtakos ir žarnyno peristaltikai. Yra pasvarstymų, jog moterų suvartojamo maisto tranzitas žarnyne gali būti lėtesnis nei vyrų. Taip pat tam tikrus virškinimo skirtumus lemia ir anatominiai lyčių ypatumai“, – vardino dr. L.Mašalaitė.

Virškinimo sutrikimai pasireiškia įvairiais simptomais, atsirandančiais dėl netinkamo maisto skaidymo, įsisavinimo ar pašalinimo iš organizmo. Tai gali būti tik laikini negalavimai arba rimtų ligų simptomai. Nustatyti diagnozę gali gydytojas gastroenterologas.

Virškinimo sutrikimo simptomai

• Skrandžio ar pilvo skausmas, diskomfortas; 
• Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis;
• Viduriavimas;
• Vidurių užkietėjimas;
• Rėmuo;
• Pykinimas, vėmimas,
• Apetito stoka; 
• Tuštinimosi pokyčiai (dažnumo, išmatų konsistencijos pokyčiai);
• Bendras silpnumas;
• Kraujo ar gleivių atsiradimas išmatose.

Kas sukelia virškinimo sutrikimus?

Virškinimo sutrikimus gali sukelti daug veiksnių – nuo mitybos iki ligų:

• Mitybos įpročiai – perdirbtas, riebus maistas, persivalgymas, per greitas valgymas; 
• Maisto netoleravimas ar alergija, pavyzdžiui, laktozės, glitimo netoleravimas;
• Virškinamojo trakto ligos, pvz., Gastroezofaginio refliukso liga (GERL), dirgliosios žarnos sindromas ir kt.;
• Žarnyno infekcijos, apsinuodijimas maistu, pvz., rotavirusas, bakterijomis užterštas maistas; 
• Stresas ir psichologiniai veiksniai;
• Kiti veiksniai, pvz. antibiotikai gali išderinti žarnyno mikroflorą, įtakos virškinimui taip pat gali turėti hormoniniai pokyčiai, per mažas fizinis aktyvumas. 

Pagrindinės virškinimo sistemos ligos

• Gastritas – skrandžio gleivinės uždegimas; 
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai būklė, kai skrandžio rūgštis grįžta į stemplę, sukelia rėmenį;
• Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos;
• Stemplės uždegimas (ezofagitas);
• Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno motorikos sutrikimas, kuriam būdingi pilvo skausmai bei tuštinimosi sutrikimai;
• Krono liga – lėtinė uždegiminė liga; 
• Opinis kolitas – lėtinis storosios žarnos uždegimas;
• Žarnyno infekcijos – gali būti virusinės ar bakterinės kilmės, sukeltos parazitų;
• Hepatitas (A, B, C ir kt.) – kepenų uždegimas;
• Kepenų cirozė;
• Tulžies pūslės akmenligė;
• Pankreatitas – kasos uždegimas;
• Onkologinės virškinimo sistemos ligos.

Pasak gydytojos gastroenterologės dr. L.Mašalaitės, pastaruoju metu pastebima tendencija, jog sergamumas virškinimo sistemos navikinėmis ligomis auga. Dažniausios iš navikinių virškinimo sistemos ligų – kolorektalinis vėžys, skrandžio vėžys, taip pat daugėja kepenų vėžio atvejų.

Kalbant apie virškinimo sistemos navikinių ligų rizikos veiksnius, anot gydytojos, dalis jų nuo mūsų nepriklauso (lytis, amžius, lėtinės ligos), tačiau yra tokių veiksnių, kuriuos galime modifikuoti:

• Rūkymas;
• Alkoholio vartojimas;
• Nutukimas;
• Metabolinis sindromas;
• Gausus druskos vartojimas;
• Menkas fizinis aktyvumas.

„Skrandžio vėžio atsiradimui didelę įtaką turi Helicobacter Pylori (H.pylori) bakterija, kuri gyvena skrandyje ir ilgainiui sukelia lėtinį gastritą, taip didėja piktybinių susirgimų rizika, – pasakojo gastroenterologė. – Kepenų vėžys dažniausiai išsivysto lėtinės ir jau pažengusios kepenų ligos (cirozės) fone. Tačiau yra buvę atvejų, kai pirminis kepenų vėžys išsivystė nesergant ciroze. Tokiu atveju svarbus lėtinių kepenų ligos fonas: virusiniai B ir C hepatitai. Paskutiniu metu sparčiai didėja nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, kurios susijusios su metaboliniu sindromu, nutukimu, rezistencija insulinui“.

Nors storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių navikinių ligų (užima trečią vietą pagal susirgimus), bet, kaip patikino specialistė, jei jis diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, gydymo rezultatai yra vieni geriausių.

„Ankstyvi navikiniai susirgimai dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl norėčiau atkreipti dėmesį į profilaktines sveikatos patikros programas. Patarčiau apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, kepenų biocheminius rodiklius bei vidaus organų ultragarsinį tyrimą“, – patarė dr. L.Mašalaitė.

Kokie tyrimai yra reikalingi virškinimo sutrikimams bei ligoms nustatyti?

Virškinimo sutrikimams ir ligoms diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai, priklausomai nuo simptomų ir įtariamos ligos:

• Kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, kepenų funkcijos, kasos fermentų tyrimai);
• Išmatų tyrimai;
• Instrumentiniai tyrimai (echoskopija, endoskopiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ir kt.);
• Kvėpavimo testai (H. pylori bakterijai ar laktozės netoleravimui nustatyti);
• Kiti tyrimai, pvz. genetiniai, skirti nustatyti paveldimoms ligoms ar imunologiniai, skirti nustatyti glitimo netoleravimui.

Gydytoja sako pastebinti, jog iki šiol mūsų visuomenėje sklando įvairūs mitai apie endoskopinius tyrimus, jog jie yra itin nemalonūs bei gali sukelti įvairias komplikacijas, tad ne vienas pacientas ateina jau įsibauginęs.

„Tačiau taip tikrai nėra. Pirmiausia reikėtų suprasti, kodėl atliekami šie tyrimai. Pavyzdžiui, pats pirminis yra veninio kraujo tyrimas, kuris gali daug ką parodyti apie įvairias virškinimo sistemos ligas. Jei jo nepakanka, skiriamas neinvazinis vidaus organų ultragarsinis tyrimas. Endoskopiniai tyrimai yra jau intervenciniai ir diagnostiniai. Jei pacientui gydytojas paaiškina, koks tai tyrimas, kas vyksta jo metu ir ko tikėtis, tuomet viskas vyksta sklandžiai“, – kalbėjo dr. L.Mašalaitė.

Kolonoskopija (endoskopinis storosios žarnos ligų diagnostikos ir gydymo būdas) yra šiek tiek sudėtingesnė, tačiau pacientas, kaip patikino gydytoja, jokio skausmo ar diskomforto nejaučia, mat tyrimas atliekamas taikant bendrinę intraveninę nejautrą. Po tyrimo pacientas kurį laiką yra stebimas ir tik po to paleidžiamas namo su lydinčiu asmeniu.

Ką daryti, jeigu sutriko virškinimas?

Jei virškinimo sutrikimai yra nedideli ir nėra rimtesnės ligos požymis, galima imtis tokių priemonių:

• Jei užkietėjo viduriai, gerkite daugiau vandens, valgykite daugiau skaidulinio maisto, daugiau judėkite; 
• Jei vargina viduriavimas, gerkite daug skysčių, valgykite lengvai virškinamą maistą, venkite riebaus, kepto maisto;
• Jei jaučiate pilvo pūtimą, gali padėti mėtų ar pankolių arbatą, venkite dujų kaupimąsi sukeliančių produktų vartojimą, valgykite lėtai;
• Jei persivalgėte, jaučiate sunkumą skrandyje, nevirškinimą, gerkite daugiau skysčių, pajudėkite, fizinė veikla gali padėti suaktyvinti virškinimą.

Kaip išvengti virškinimo sutrikimų?

Norint gerai jaustis, išvengti virškinamojo trakto ligų arba bent sumažinti jų atsiradimo riziką, rekomenduojama:

• valgyti saikingai (nepersivalgyti),
• maistą gerai sukramtyti ir neskubėti,
• valgyti įvairų subalansuotą, šviežią, tinkamai paruoštą kokybišką maistą,
• laikytis mitybos režimo,
• į mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų,
• mažinti cukraus ir druskos vartojimą,
• kūno svorio kontrolė ir geras fizinis aktyvumas,
• vengti rūkymo, alkoholio.

Ką reikėtų valgyti turint virškinimo sutrikimų?

Svarbu rinktis lengvai virškinamą ir skrandžio neapkraunantį maistą:

• Viduriuojant rekomenduojama valgyti ryžius, bananus, džiūvėsius, virtas bulves, virtą paukštieną, vengti pieno produktų, riebaus kepto maisto, šviežių daržovių;
• Jei pasireiškė vidurių užkietėjimas, rekomenduojama valgyti daugiau skaidulinio maisto (vaisių, daržovių, ypač tinka slyvos, kriaušės, obuoliai, nes laisvina vidurius), gerti daugiau vandens, tinka rauginto pieno produktai (kefyras, jogurtas), vengti baltos duonos, makaronų;
• Jei vargina dujų kaupimasis, rekomenduojama valgyti garintas ar virtas daržoves, lengvai virškinamus baltymus (vištieną, žuvį, kiaušinius), tinka kmynų, pankolių arbatą, vengti dujų kaupimąsi skatinančių produktų, gazuotų gėrimų, kramtomosios gumos;
• Jei vargina rėmuo, rekomenduojama valgyti garintas arba virtas daržoves, virtą paukštieną, košes, vengti citrusinių vaisių, kepto, riebaus maisto, kavos, gazuotų gėrimų. 

Kada reikėtų kreiptis į specialistus dėl virškinimo sutrikimų?

Epizodiniai virškinimo sistemos negalavimai, kaip teigė dr. L.Mašalaitė, gali varginti kiekvieną žmogų ir tai neretai susiję su mitybos įpročiais, jų pasikeitimu, galbūt su nekokybišku maistu, stresu, nuovargiu, kelionėmis ir kt. Jei tokie nusiskundimai gretai praeina, nesikartoja ir pagerėja, laikantis elementarių dietos rekomendacijų bei taikant simptominį gydymą, per daug nerimauti nevertėtų.

Tačiau, anot gydytojos, jei virškinimo sistemos sutrikimai dažnai kartojasi ir pradeda bloginti gyvenimo kokybę, jei atsiranda vadinamųjų pavojaus signalų (staigus svorio netekimas, kraujavimo požymiai, mažakraujystė kraujo tyrimuose arba pastebimi kiti pakitimai laboratoriniuose tyrimuose, ar šeimoje yra sergančių piktybinėmis ar kitoms reikšmingomis uždegiminėmis žarnų ligomis) – tuomet reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kuris, atlikęs reikalingus tyrimus, nustatys negalavimų priežastį ir paskirs gydymą.

Svarbu neuždelsti, nes laiku diagnozavus – gydymo sėkmė yra gerokai didesnė.

Užsiregistruoti gydytojo gastroenterologo konsultacijai galite ČIA.