Krono liga

Krono liga – lėtinė uždegiminė virškinimo trakto liga, galinti pažeisti bet kurią virškinimo trakto dalį. Uždegiminių pakitimų ar opų gali atsirasti bet kurioje žarnyno vietoje nuo burnos iki išangės, bet dažniausiai pažeidžiama plonosios žarnos galinė ir storosios žarnos pradinė dalis. 

Šiai ligai būdingas segmentinis uždegimas: apima ne visą žarną, o tik kai kurias jos dalis. Dažniausiai Krono liga susergama 15–35 metų amžiaus. 

Kokios ligos priežastys?

Krono ligos priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad šios ligos atsiradimas gali būti susijęs su tam tikrais organizmo imuninės sistemos sutrikimais. Šios ligos išsivystymui svarbūs ir genetiniai veiksniai, tad dažnai Krono liga serga giminaičiai, šeimos nariai.

Krono liga gali būti:

• Lengva – vidutinė: nežymūs klinikiniai simptomai, pacientas gerai toleruoja įprastinę dietą, nėra dehidratacijos požymių, svorio netenkama ne daugiau kaip 10 proc. nuo pradinio lygio;
• Vidutinė – sunki: neveiksmingas įprastinis lengvos formos gydymas, sisteminiai simptomai – karščiavimas, anemija, didesnis nei 10 proc. svorio kritimas, pilvo skausmai, obstrukcija.
• Sunki – fulminantinė: refrakteriška įprastiniam gydymui, intensyvus karščiavimas, pilvo skausmai, vėmimas, žarnų nepraeinamums, abscesai, kacheksija. 

Kokie Krono ligos požymiai?

Simptomai priklauso nuo to, kokios virškinimo trakto dalys pažeistos. Pagrindiniai simptomai:

• Pilvo skausmas – nuolatinis/spazminis, palengvėjantis pasišalinus dujoms, užeinantis po valgio/priepuolinis su pykinimu, vėmimu, palengvėjantis tuštinantis;
• Viduriavimas – dažnas, skystu turiniu su gleivėmis, krauju, pūliais (kolitinis)/malabsorbcinis, kelis kartus per parą, riebiomis košės pavidalo išmatomis (enteritinis);
• Karščiavimas, neretai febrilus;
• Svorio kritimas, nepaaiškinama apetito stoka;
• Sulėtėjęs augimas ir brendimas, kai liga prasideda vaikystėje, paauglystėje;
• Išangės srities pokyčių sukelti nusiskundimai. 

Kitų organų sistemų pokyčiai: cholesteroliniai tulžies akmenys, inkstų ir šlapimo takų pažeidimas: amiloidozė

Galimos komplikacijos

Svarbiausia komplikacijų priežastis – gilūs uždegiminiai žarnų sienos pokyčiai su transmuralinėmis (skersai sienelės einančiomis) opomis:

• fistulės – vidinės, enterokutaninės (į kūno išorę);
• žarnos obstrukcija, perforacija;
• kraujavimas;
• vėžys;
• abscesai.

Diferencinė diagnostika

Diferencijuoti reikia nuo ligų, pasireiškiančių viduriavimu kraujingomis išmatomis. Kadangi dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, tai pirmiausia diferencijuojama nuo ūminį infekcinį kolitą sukėlusių bakterijų, taip pat nuo opinio kolito, pseudomembraninio kolito, išeminio kolito, divertikuliozės ir žarnų vėžio.

Kaip gydoma Krono liga?

• Gydymui gali būti skiriami kelių grupių vaistai: aminosalicilatai, gliukokortikoidai, imunosupresantai. Dažniausiai skiriamas ilgalaikis gydymas aminosalicilatais (net ir išnykus simptomams – kad liga nepaūmėtų). 
• Be minėtų vaistų, gali būti skiriama antibiotikų (dažniausiai – metronidazolis, chinolonų, cefalosporinų grupės vaistai), vitaminų (B12, A, D, E, folinė rūgštis), žuvies taukų. 
• Sergant itin sunkiai, gali būti skiriamos lašinės infuzijos, koreguojami kraujo elektrolitų sutrikimai, lašinami baltymai, jei sumažėja jų kiekis kraujyje. Kartais, kai dėl sunkios būklės neįmanomas normalus maitinimasis, skiriama specialių maitinamųjų mišinių į veną. 
• Jei pasireiškia komplikacijos, tokios kaip žarnos nepraeinamumas, kraujavimas, susiaurėjimas ar pūliniai, reikalingas operacinis gydymas.

Kaip išvengti šios ligos?

Iki galo nežinoma, kas galėtų padėti išvengti Krono ligos. Kai kuriems asmenims ligos simptomai sustiprėja, pavartojus pieno produktus, alkoholio ar aštrių prieskonių. Patariama vartoti pakankamai reikalingų vitaminų ir mikroelementų. 

Beje, sumažėjus ar net išnykus Krono ligos simptomams, rekomenduojama nenutraukti vaistų vartojimo, nes liga gali atsinaujinti.