Senjorai ir judėjimas: kodėl moterys aktyvesnės, o vyrai labiau mėgsta sėdėti prie televizoriaus?
Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas.
Pasak mokslininko, nėra aišku, kodėl vyrai yra socialiai pasyvesni: ar jie gėdijasi, ar jiems nepatogu, o gal jie ne tokie komunikabilūs kaip moterys, tad mieliau sėdi prie televizoriaus nei eina pasivaikščioti.
„Pasaulinė praktika rodo, kad visiems žmonėms yra labai svarbu bendrauti, mums reikia kitų žmonių. Dėl to spręstinas klausimas, kaip įtraukti vyresnio amžiaus žmones, ypač vyrus, į visokeriopą aktyvumą, nes moterys yra ženkliai aktyvesnės visais klausimais“, – pastebi prof. A. Emeljanovas. Pasak jo, trūksta žinių, kad fizinio aktyvumo dėka žmonės būna sveikesni, dėl to tenka pripažinti, kad daugelis vyrų vengia kreiptis į medikus iki paskutinės minutės, o visuomenės sveikatos raštingumas, deja, nėra labai aukštas.
Trys neabejotinos naudos
Kalbėdamas apie fizinį aktyvumą senėjant, prof. A. Emeljanovas išskiria tris neabejotinas naudas: fiziologinę, psichologinę ir socialinę. Fiziškai aktyvus žmogus sustiprina savo širdies ir kraujagyslių sistemą, jis tampa ištvermingesnis, lankstesnis, stabilizuojasi jo pusiausvyra, padidėja raumenų jėga, o tai garantuoja fizinę sveikatą. Pasak mokslininko, gražių vietų pasivaikščioti Lietuvoje tikrai turime, puikiai tinka stadionai, parkai, upės krantinės.
„Labai svarbus dalykas yra psichologinė nauda, nes fizinis aktyvumas lemia bendrą gerą žmogaus savijautą ir psichologinę sveikatą. Tai yra susiję su kognityviniais gebėjimais, kurie dėl fizinio aktyvumo irgi yra stiprinami, tobulinami. Per fizinį aktyvumą gerėja ir protiniai, pažintiniai gebėjimai“, – sako LSU profesorius.
Kalbant apie socialinę integraciją, daugelis supranta, kaip svarbu išeiti iš namų, pajudėti, pabendrauti.
„Socialinė integracija į visuomenę, ypač Lietuvoje, yra viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo naudų. Atsiranda naujų draugų, bendraujama su senaisiais, mezgami vertingi socialiniai kontaktai. Kuriasi socialiniai ir kultūriniai tinklai. Kalbu ne apie internetinius tinklus kaip „Facebook“ ir panašius, o apie gyvą bendravimą, kai per vieną ar kitą pažįstamą žmogų užsimezga ryšiai ir su kitais žmonėmis: su vienu pažaisti šachmatais, su kitu gal išeiti pasivaikščioti, pasipasakoti, išklausyti ir t. t.“ – pastebi prof. A. Emeljanovas. Tai būtų naudinga abiejų lyčių atstovams, bet vyresnio amžiaus moterys yra gerokai aktyvesnės. Kodėl vyrai mieliau renkasi pasyvų gyvenimo būdą, profesoriui sunku pasakyti. Pasak jo, tai gali būti ir motyvacijos stoka ir prastas sveikatos raštingumas.
Ligų prevencija
LSU profesorius teigia, kad yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kuo fizinis aktyvumas yra didesnis, tuo bendrasis mirtingumas yra mažesnis. Taip pat kur kas mažesnis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Didesnis fizinis aktyvumas lemia, kad mažiau diagnozuojama II-ojo tipo diabeto susirgimų, taip pat judėjimas turi įtakos kraujospūdžiui.
„Fiziškai aktyvūs žmonės rečiau skundžiasi aukštu kraujo spaudimu. Visai neseniai pasirodė nauja informacija, kad tempimo pratimai yra susiję su kraujospūdžio mažėjimu. Dėl to visiems rekomenduojama juos daryti, ne tik senjorams. Žinoma, pratimai įsisenėjusios hipertenzijos neišgydys, bet gali padėti bent iš dalis sureguliuoti kraujospūdį“, – tvirtina mokslininkas.
LSU prof. A. Emeljanovas pastebi, kad didėjantis fizinis aktyvumas padeda sumažinti kūno masės indeksą (KMI). Pasak jo, nutukusių žmonių skaičius mūsų šalyje auga. Ši problema, deja, nemažėja ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.
Mokslininkas tvirtina, kad fizinis aktyvumas turi įtakos ir kaulų tankiui, jis didėja. Tai labai svarbu senjorams, nes mažėjantis kaulų tankis yra pavojingas dėl traumų ir kaulų lūžių.
Krūvį didinti reikia labai atsargiai
Mokslininką džiugina, kad judėti, sportuoti, bėgioti tampa madinga. Visgi, reikia žinoti, jog neatsakingas fizinio krūvio didinimas ar jo kaitaliojimas gali būti ir labai rizikingas.
„Jeigu, senjoras pasisamdo asmeninį trenerį, kuris senjorui skiria fizinį krūvį, pakeliamą tik jaunam žmogui, yra didelė tikimybė išprovokuoti insultą. Jei labai aktyviai kaitaliojamas krūvis, taip vadinamos intervalinės treniruotės – tai insultų rizika nesumažėja, o atvirkščiai – padidėja. Didelė nekompetencija taip elgtis“, – pastebi profesorius.
Jis rekomenduoja visą gyvenimą nesportavusiems, bet norintiems gyventi aktyviau, pradėti nuo pasivaikščiojimo, paprasto ėjimo. Vieną savaitę kasdien vaikščioti po 10 minučių, kitą savaitę – jau po 15 minučių. Po mėnesio vaikščiojimui skirti jau pusvalandį. O po kelių mėnesių jau bus galima pradėti bėgioti ir ristele. „Fizinis aktyvumas turi didėti laipsniškai, krūvį turime didinti labai atsargiai. Labai rekomenduočiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris žino visą sveikatos istoriją, žino ir apie lėtines ligas, ar pacientas neturi, pavyzdžiui, stuburo problemų ir pan. Jis gali patarti, koks fizinis krūvis bus saugus“, – sako mokslininkas.
Prof. A. Emeljanovas mano, kad šeimos gydytojai turėtų paskatinti senjorus būti fiziškai aktyvesnius, o ne tik sėdėti ant sofos priešais televizorių, nes tokiu būdu didėja pasyviai praleistas laikas.
„Pasivaikščioti reikėtų išeiti kiekvieną dieną, nesvarbu, koks oras. Reikia tinkamai apsirengti, nes peršalti irgi nereikėtų. Šeimos gydytojas tikrai patars, ar senjoras gali bėgioti, kiek gali lankstytis. Krūvis gali būti didinamas ne kasdien, bet kas savaitę ar net mėnesį. Bėgioti iš karto nepatartina, jeigu per savo gyvenimą niekada aktyviai nesportavote“, – pabrėžia specialistas.
Rekomendacijos
„Mažiau aktyviems senjorams rekomenduojama 5 kartus per savaitę bent po 30 minučių trunkančio vidutinio fizinio aktyvumo. Nereikia labai didelio fizinio aktyvumo, kai visiškai padustame ir apsipilame prakaitu. Labai aiškus yra vidutinio fizinio aktyvumo apibūdinimas: kai bėgi su kažkuo ir dar gali kalbėtis“, – pataria profesorius.
O taip pat dar rekomenduojama 2–3 kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus: pritupimus, atsispaudimus ir pan., žinoma, atsižvelgiant, ar nevargina sąnarių problemos. Taip pat labai svarbu atlikti ir pusiausvyrą stiprinančius pratimus. „Jie itin svarbūs traumų prevencijai. Kuo senjorai turi stabilesnę pusiausvyrą, tuo mažiau jie parkrinta. Kuo mažiau krenta, tuo mažiau kaulų lūžių. Kuo mažiau lūžių, tuo mažesnis mirtingumas“, – tvirtina LSU prof. dr. A. Emeljanovas.
