Sprando, kaklo skausmas / Shutterstock nuotr.

Šeimos gydytoja: „Skersvėjis nėra kaltas dėl perpūsto sprando ar nugaros skausmų”

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-10-13 12:20
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, pasak gydytojų, itin padaugėjo besikreipiančiųjų ne tik dėl peršalimo ligų, gerklės skausmų, rota ar noro virusinių infekcijų, bet ir dėl perpūsto sprando ar nugaros skausmų. Bene dažniausia to priežastis – staigūs temperatūrų pokyčiai tiek lauke, tiek patalpose. Tad kaip save saugoti ir kodėl neverta iškart griebtis vaistų?

Kodėl atsiranda raumenų spazmai

Pasak šeimos gydytojos Natalijos Vaicekauskienės, šis laikotarpis, kai dieną vis dar maloniai šildo rudeninė saulė, o vakare staigiai atvėsta – gana klastingas. 

„Etapas, pereinant iš šilto į šaltąjį sezoną, pasižymintis dargana, vėsuma bei skersvėjais, ne visada būna sklandus. Šaltis dažnai mus priverčia susigūžti, įtempti raumenis, ypač į atvėsusį orą jautriai reaguoja sprandas, pečių juostos raumenys. Tokiu būdu sulėtėja kraujotaka, atsiranda raumenų maudimas ar skausmas kaklo, pečių srityje“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo šeimos gydytoja.

Nugarą gali perpūsti ir tuomet, jei, pavyzdžiui, esate linkęs miegoti prie atviro lango – pabudę ryte galite jausti, jog maudžia kaklą, arba, jei staiga į lauką sušilęs išbėgate iš sporto klubo.

Tačiau, pasak gydytojos N.Vaicekauskienės, dėl įvairių negalavimų nereikia tiesiogiai kaltinti šalto vėjo ar skersvėjo, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų: „Jie mums į organizmą neįpučia bakterijų ir nesusargdina. O jei rimtai, tiesiog skersvėjo metu susidaręs šaltas oro gūsis staigiai atvėsina mūsų paviršinius audinius, tokiu būdu sutrinka kraujotaka, įvyksta uždegiminiai procesai raumenyse ir tada pajuntame skausmą”.

Tad atvėsus orams, ypač vėjuotą dieną gydytoja pataria vilkėti šaltajam sezonui tinkamus drabužius (geriausia natūralaus pluošto), galvą dengti kepure ar gobtuvu, o kaklą – šaliu. Sušilęs sprandas ir kaklas, anot šeimos gydytojos, greičiausiai reaguoja į šaltą vėjo gūsį, todėl norint išvengti raumenų nervų uždegimo, reikia palaikyti pastovią kūno tempertūrą.

„Ypač save turėtų prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergantys vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi jų kraujotaka lėtesnė, natūralu, kad greičiau pajus atvėsusio oro pasekmes. Kiti gi žmonės visus metus kenčia nuo kaklo, pečių juostos skausmų, tad šaltuoju periodu spazmai gali dar labiau paaštrėti. Taigi, viskas priklauso, koks yra žmogaus imunitetas ir kiek jis turi gretutinių ligų“, – paaiškino gydytoja N.Vaicekauskienė.

Tempimo pratimai – itin svarbūs

Ką daryti, jei staiga ryte pajutote, jog negalite pasukti kaklo ar skauda sprandą? Gydytoja pataria neskubėti iškart gerti nuskausminamųjų. Žinoma, jei skausmas nepakeliamas, galima vartoti priešuždegiminių vaistų. Tačiau pirmoji pagalba turėtų būti šilumos terapija (ant skaudamos vietos galite uždėti šiltą, sausą kompresą), taip pat gali padėti lengvas masažas bei vietinio poveikio priešuždegiminis tepalas ar gelis. Jeigu yra rimtesnė nugaros problema ir ji dažnai kartojasi, vertėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ar kineziterapeutu.

Tačiau, anot šeimos gydytojos, jokie tepalai ir vaistai nepadės, jei kasdien mažai judėsite, neprisijaukinsite mankštos ir neatliksite tempimo pratimų.

„Nugaros, pečių juostos raumenys ypač greitai reaguoja į stresą, nepatogią sėdėseną, juk šaltuoju sezonu žmonės mažiau juda, po darbo skuba namo ir patogiai įsitaiso prie televizoriaus. Jei norite atsikratyti nugaros skausmų, būtina reguliari mankšta, ypač svarbūs tempimo pratimai, kurie stiprina tiek išilginius, tiek giliuosius nugaros, taip pat  pečių juostos ir kaklo srities raumenis. Kol nebus tvirti taip vadinami korseto raumenys, tol skausmas kartosis, o vaistai problemos neišspręs. Tačiau prieš atliekant bet kokį tempimo pratimą, būtina pasikonsultuoti su kinezitarapeutu ar kitu specialistu“, – patarė gydytoja N.Vaicekauskienė.

Kaip stiprinti organizmą

Atėjus šaltajam periodui, oras tampa sausesnis, todėl greičiau išsausėja ir išdžiūsta nosies gleivinė, tokiu būdu ji tampa greičiau pažeidžiama ir ne taip atspari virusams. Todėl pirmiausia patariama:

  • drėkinti patalpas – tiek namų, tiek darbo aplinką;
  • drėkinti nosies gleivinę, jei jaučiate, jog yra išdžiuvusi;
  • kasdien vartoti pakankamai skysčių;
  • valgyti sveiką ir subalansuotą maistą;
  • gerti žuvų raukus bei vitaminą D pagal savo amžiaus grupę;
  • išlaikyti kasdien bent minimalų fizinį krūvį, t.y. bent 30 min. aktyvi mankšta ir lengvi tempimo pratimai.

Kalbant apie vitaminus, gydytoja patarė jokiu būdu jų neperdozuoti. „Pastebėjau, jog šiuo metu daugelis vaistinėse ieško vitaminų arba tai, kas daugiau ar mažiau susiję su imuniteto stiprinimu, ir nešasi glėbiais namo. Dažnas galvoja, jog nusipirkę kelias pakuotes vitaminų akims, raumenims, kaulams ar plaukams stiprinti, padės organizmui, tačiau gali nutikti priešingai – kadangi jų visų sudėtis yra panaši, galima lengvai perdozuoti tas pačias vitaminų grupes. Imuniteto vaistinėje tikrai nerasite“, – šyptelėjo šeimos gydytoja N.Vaicekauskienė.