Migrena ar paprastas galvos skausmas? Neurologas pataria, kaip juos atpažinti

Kaip atskirti galvos skausmą nuo migreninio?

Pasak gydytojo neurologo, tam yra labai svarbūs diagnostikos kriterijai, tokie kaip galvos skausmo pobūdis, kaip pats žmogus apibūdina skausmą, jo lokalizacija, skausmo charakteris, trukmė, gretutiniai galvos skausmą lydintys veiksniai, kurie ir sudaro tiek migrenos, tiek kitų galvos skausmų diagnostikos esmę.

„Kai kurie pacientai mano, kad tam tikri instrumentiniai tyrimai gali padėti nustatyti, ar tai tikrai migrena. Deja, tokių tyrimų nėra – nei magnetinio rezonanso, nei kompiuterinės tomografijos tyrimas negali parodyti, ar tai migreninis skausmas. Vienintelis būdas išsiaiškinti galvos skausmo pobūdį – kalbėtis su pacientu, kad jis kuo išsamiau ir detaliau apibūdintų skausmą pagal tam tikrus kriterijus, – pasakojo prof. D.Jatužis. – Būna, kad pacientai nusivilia, neva gydytojas nieko neištyrė, tik visko klausinėjo. Tačiau noriu pabrėžti, jog tas pokalbis yra pats svarbiausias, norint nustatyti tikslią migrenos diagnozę. Tai esminė diagnnostinio proceso dalis“.

Kokie yra migrenos požymiai? 

Gydytojas išvardino dažniausiai migrenai būdingus simptomus, iš kurių gali pasireikšti vienas ar keli:

• besikartojantis priepuolinis galvos skausmas;
• dažnai tai vienpusis skausmas, pasireiškiantis dešinėje arba kairėje galvos pusėje (bet nebūtinai);
• dažnai tai yra pusluojantis/tvinksintis skausmas;
• vieno priepuolio trukmė – nuo 4 iki 72 val.;
• neretai lydi pykinimas ir vėmimas (bet nebūtinai);
• tai vidutinis arba stiprus skausmas, kurio metu žmogus paprastai negali atlikti įprastinio darbo, yra priverstas gulėti, vengia šviesos, garsų, fizinės veiklos ir pan.

Migrena su aura ir be auros: kaip jas atpažinti?

Kalbant apie taip vadinamą paprastą migreną (be auros), pasak neurologo prof. D.Jatužio, galvos skausmą gali lydėti pykinimas, fizinės veiklos apribojimas, šviesos ir garsų dirginantis poveikis, tačiau žmogus nejaučia tos keistos ar ypatingos būsenos prieš pasireiškiant galvos skausmui (gali būti taip vadinami prodromo reiškiniai, pvz., likus parai iki migrenos žmogus gali jaustis dirglesnis, mieguistas ir pan., tačiau tai nėra aura).

„Migrenai su aura būdinga tai, jog prieš prasidedant galvos skausmui ir kitiems simptomams, pasireiškia migrenos aura, kuri tęsiasi nuo kelių minučių iki valandos. Aurai būdingi specifiniai pasireiškimai, dažniausiai tai – regos pokyčiai (akiplotyje žmogus gali matyti zigzagus, kibirkštis, žiežirbas, laužytas linijas arba atsiranda balta/juoda dėmė, kuri tarsi užkloja dalį regėjimo). Tai vadinama regimoji aura. Tačiau gali būti ir kitokios auros rūšys, pvz. veido, lūpų, netgi pusės kūno nutirpimai (nejautra). Itin retais alvejais aura gali pasireikšti net trumpais kūno paralyžiais“, – paaškino gydytojas neurologas.

Migrenos su aura metu gali sutrikti ir kalba, t.y., kai žmogus nelabai aiškiai supranta kitų kalbą arba pats negali aiškiai išreikšti, ką nori pasakyti. Migrena su aura yra gerokai retesnė už paprastąją migreną.

Kaip dažnai migrena pasireiškia?

Lyginant su kitomis neurologinėmis ligomis, anot prof. D.Jatužio, migrena yra gana dažnas susirgimas. Literatūros duomenimis, migrenos priepuolius patiria apie 18 proc. moterų ir 6 proc vyrų per metus. Remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, net 28 proc. moterų patiria bent vieną migrenos priepuolį per metus. Vyrai migrena serga triskart rečiau.

Pasak gydytojo neurologo, migrena pasitaiko ir vaikams, tačiau pasireiškia kiek kitaip: „Vaikams dažniausiai nėra priepuolinio galvos skausmo, bet gali atsirasti priepuolinis galvos svaigimas arba priepuolinis viduriavimas. Paauglystės amžiuje jau gali atsirasti ir pasikartojančių galvos skausmo preipuolių kaip ir suagusiems“.

Kas išprovokuoja migreninį skausmą?

Deja, anot specialisto, iki šiol nėra aiškios konkrečios migrenos priežasys. „Žinoma, viskas gyvenime turi priežastį ir šis susirgimas ją turi, tiesiog sunku nustatyti. Greičiausiai tai yra genetinė predispozicija, t.y., tam tikras genų rinkinys programuoja žmogaus polinkį sirgti migrena, yra tam tikras šeiminis polinkis migrenos priepuoliams atsirasti. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų turi migreną, vaikams tikimybė ja sirgti yra didesnė, bet tai nėra tiksliai procentiškai išreikšta, palyginus su tikromis genetiniškai paveldimomis ligomis“, – sakė gydytojas neurologas D.Jatužis.

Taigi, tikslių priežasčių, kodėl migrena atsiranda, nėra, tiesiog manoma, jog tai yra labiau cheminio-molekulinio lygio sutrikimai, kurie gali būti programuojami genetiškai.

Ar galima migrenos priepuolius supainioti su insulto požymiais?

Į Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių neretai atvyksta žmonės su itin stipriu galvos skausmu, nerimaujantys dėl insulto. Kaip teigė prof. D.Jatužis, išties kartais žmogui yra diagnozuojamas insultas, nors pirminiai požymiai buvo ir migrenos. 

„Kartais net ir gydytojams nėra lengva nustatyti, ar tai migrena, ar kitas sunkus susirgimas. Žmonės į Priėmimo skyrių neretai vyksta, kai galvos skausmas yra nepakeliamai sunkus, jei jis kartojasi ne kas mėnesį, o tai vienas pirmųjų priepuolių, pasireiškia kiti lydintys simptomai, kurių anksčiau nebuvo, arba staiga pasikeitė migrenos priepuolių pobūdis, pvz., pacientas sako, jog anksčiau jam tik galvą skaudėdavo, o dabar ėmė ir pykinti  ir pan. Todėl tokie simptomai ir verčia dažną vykti į Skubios pagalbos skyrių“, – pasakojo gydytojas neurologas.

Kalbant apie insultą, kai kurie galvos smegenų kraujotakos sutrikimo variantai, pvz. plyšusi aneurizma, kuri taip pat pasireiškia labai stipriu, staiga atsiradusiu galvos skausmu, anot gydytojo, gali būti ne taip lengvai nustatomi, tam reikia papildomų tyrimų, norint sužinoti, ar tai migrenos priepuolis, ar subarachnoidinis kraujo išsiliejimas dėl plyšusios aneurizmos.

Kaip diagnozuojama ir gydoma migrena?

Pirminę migrenos diagnozę gali įtarti ir šeimos gydytojas, tačiau tiksliau patvirtinti gali tik gydytojas neurologas. Pasak prof. D.Jatužio, pirmo susitikimo metu neužtenka vien paciento apklausos, mat norint atmesti kitas ligas, būtina atlikti ir kraujo tyrimus, skydliaukės hormonų patikrą, vaizdinius galvos smegenų tyrimus (kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas) ir pan.

Kalbėdamas apie migrenos gydymą gydytojas neurologas pasidžiaugė, jog jau yra naujų šios ligos gydymo metodų. Dar 2018 m. žurnalas „Times“, rinkdamas 50 geriausių medicinos srities inovacijų, pažymėjo, jog yra atsiradęs efektyvus migrenos priepuolių profilaktinis gydymas. 

„Per pastaruosius dešimt metų labai daug sužinota apie migrenos priepuolių mechanizmus, pvz., yra tokia medžiaga – su kalcitonino genu susijęs baltymas, kurio perteklius atsiranda migrenos priepuolio metu ir tai sukelia neinfekcinį uždegimą, o tai galiausiai pasireiškia galvos skausmais ir kitais lydinčiais simptomais. Nustačius šios cheminės medžiagos reikšmę, bandyta taikyti šią medžiagą blokuojančius preparatus, tikintis, kad jie padės išvengti migrenos priepuolių arba juos bent palengvins. Džiugu, jog šios teorinės prielaidos pasiteisino, tad jau turime efektyvius vaistus, biologinės medicinos atstovus, kuriuos taikant pacientų gydymui pavyksta labai reikšmingai suretinti migrenos priepuolių dažnį. Tai labai svarbi žinia tiems pacientams, kurie turi dažnai besikartoiančius arba labai sunkius migrenos priepuolius“, – pasakojo gydytojas neurologas prof. D.Jatužis.

Taikant šią inovatyvią terapiją, pasak gydytojo, šiandien Lietuvoje jau yra du šios klasės medikamentai, kurie pacientams leidžiami į paoodį vieną kartą per mėnesį. Migrenos priepuolių pasikartojimo dažnį pavyksta suretinti nuo 50 iki 75 proc. Taip pat yra efektyvesnių vaistų, kurie padeda sustabdyti migrenos priepuolį, t.y., sutrumpinti galvos skausmo ir kitų lydinčių simptomų trukmę.

Nors migrena šiandien dar nėra visiškai pagydoma liga, tačiau, kaip teigė gydytojas neurologas, palengvinti jos naštą asmenims tikrai yra ne vienas būdas.

Ne vienai moteriai itin dažnai pasireiškia ir taip vadinama menstruacinė migrena, kurios priepuoliai atsiranda likus kelioms dienoms iki menstruacijų, jų metu arba net po jų. Tokia migrena, anot specialisto, akivaizdžiai susijusi su hormoniniais svyravimais ciklo metu. 

„Tai sunkiau gydoma migrenos forma, tačiau moteriai gali būti skiriami medikamentai profilaktiškai, žinant, jog migrena artėjant ciklui pasireikš. Gali būti taikomos ir nemedikamentinės gydymo galimybės, pvz. elektrostimuliacinės technikos – dedami elektrodai tam tikros kūno vietose, tokiu būdu impulsais galima valdyti patį priepuolį. Menstruacinės migrenos gali pranykti, kai hormonų svyravimų nebelieka, t.y., menopauzės metu. Taip pat menstruacinė migrena gali išnykti ir nėštumo metu“, – kalbėjo prof. D.Jatužis.

Ar pasitaiko migrenos komplikacijų?

Jei migrena nėra gydoma, pasak neurologo, itin retais atvejais užtrukęs migrenos priepuolis gali sukelti lokalų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Tokiu atveju kalbama apie migreninį insultą, tačiau jis pasitaiko labai retai.

Itin dažna migrenos komplikacija, jei nėra gydoma – tai lėtinė migrena. Kai migrenos priepuoliai dažnėja, ilgėja arba sunkėja, gali prasidėti tokia būklė, kai žmogui dažniau galvą skauda nei neskauda, netgi gali pereit į kasdienį galvos skausmą. 

„Tai yra rimta komplikacija. Žmogus patiria didžiulį diskomfortą, apriboja savo socialinį gyvenimą. Tokia ilgalaikė skausmo būsena – tai ir nuolatinis stresas organizmui, galintis iššaukti kardiovaskulines ligas, ilgainiui gali atsirasti ir virškinimo problemos ir pan. Lėtinės migrenos atveju gydymas yra žymiai sunkesnis“, – teigė specialistas.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją neurologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.