Migrena – tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Tai dažnai vienpusis, pulsuojantis, stiprėjantis fizinio krūvio metu, gali būti vidutinio stiprumo ar stiprus, lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos ir triukšmo baimės.
Migrenai būdingi nuotaikos ir elgesio pokyčiai, dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas – šie ir kiti simptomai gali varginti prieš prasidedant priepuoliui, po kurio dar kelias dienas gali būti juntamas nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas.
1. Migrena be auros (dažnesnė, 60–70 proc.). Migrenos aura – tai vizualiniai, sensoriniai ar motoriniai fenomenai, lydimi galvos skausmo.
2. Migrena su aura – regos iškritimu (20–30 proc.), kuri skirstoma į:
3. Oftalmopleginė migrena – tai pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, susiję su vieno ar daugiau akies judinamųjų nervų pareze, kai nėra aiškių intrakranijinių pažeidimų, po to atsiranda galvos skausmas. Diferencijuoti su augliais, insultais, traumomis.
4. Tinklainės (retinalinė) migrena – tai pasikartojantys monokulinės skotomos (regos iškritimo) ar aklumo priepuoliai, trunkantys mažiau kaip 1val. ir susiję su galvos skausmu.
1. Prodromas – simptomai atsiranda prieš kelias valandas arba dienas iki atsirandant galvos skausmui. Trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai dažniausiai nuotaikos ar elgesio pokyčiai kartu su psichologiniais, neurologiniais ar autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimais. Skonio pakitimas – noras valgyti neįprastą maistą.
2. Auros periodas – trunka iki 60 minučių ( 20–30 min.).
Migrenos aura – tai kompleksas židininių neurologinių simptomų, kurie pasireiškia prieš galvos skausmą ar jo metu. Tai yra homoniminė simptomatika. Aurą galima apibūdinti įvairiais vizualiniais, sensoriniais ar motorikos fenomenais, taip pat galimi kalbos sutrikimo ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai. Galvą skaudėti dažniausiai pradeda per 60 min. po auros pabaigos. Tipiška – oftalminė aura.Gali matyti vaizdo garavimą, išsikreipimą. Parestezijos – gali būti pirštų, lūpų kampo, liežuvio nutirpimas. Prie insulto nutirpsta visa galūnė, nebūdingas lūpų kampo nutirpimas. Galimos parezės – galūnių silpnumas. Gali sutrikti kalba, negali aiškiai pasakyti.
3. Galvos skausmo periodas:
4. Sveikimo stadija – poskausminis periodas – migrena baigiasi užmigus, išnyksta jautrumas garsams, gali atsirasti poliurija. Gali būti jaučiamas nuovargis, išsekimas, padidėjęs dirglumas ir sumažėjęs protinis darbingumas. Priepuoliai būna keli per dieną arba keli per metus.
Skiriamas migrenos priepuolio ir profilaktinis gydymas. Migrenos priepuolis dažniausiai gydomas nespecifiniais vaistais: analgetikais, vaistais nuo uždegimo, kombinuotais preparatais, specifiniais vaistais – triptanais. Profilaktinio medikamentinio migrenos gydymo metu naudojami beta blokatoriai (propronololis), antidepresantai (amitriptilinas) ir priešepilepsiniai (topiromatas).
Gali būti taikomas ir neuromoduliacinis migrenos gydymas. Patiriantiems galvos skausmus rekomenduojama kreiptis į neurologą, kad jis profesionaliai įvertintų ir nustatytų tikslią diagnozę, skirtų reikiamą tiek profilaktinį, tiek paties priepuolio gydymą.