Skydliaukės tyrimas / Shutterstock nuotr.

COVID-19 ir skydliaukė: kokius pakitimus ši infekcija sukelia endokrininei sistemai?

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2023-04-12 07:28
Skydliaukė – maža, bet labai svarbi endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, sugebanti iš aplinkos paimti jodą ir panaudoti jį hormonų sintezei. Šis organas yra atsakingas už itin svarbių hormonų – tiroksino (FT4), trijodtironino (FT3) ir kalcinotino gamybą, kurie mūsų organizme reguliuoja medžiagų apykaitos veiklą, o juos valdo hipofizėje gaminamas centrinis skydliaukės hormonos tirotropinas (TTH). Apie tai, kas nutinka žmogui, kai skydliaukės veikla sutrinka, kaip ji keičiasi, susirgus COVID-19, bei kada reikėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Utenos „InMedica“ padalinio gydytoja endokrinologė Jurgita Kisielienė.
„Nuo pat gimimo skydliaukė reguliuoja energijos atsargas mūsų organizme, skatina psichikos raidą ir fizinį vystymąsi, taip pat yra atsakinga už mūsų nuotaiką, emocijas, atmintį, dėmesio koncentraciją, intelektą ir miegą. Šis mažas organas dalyvauja organizmo prisitaikymo procesuose bei reakcijoje į stresą, yra atsakingas už širdies ir kraujagyslių bei žarnyno sistemų veiklą, kepenų ir inkstų funkciją, odos ir plaukų būklę, svorio pokyčius, cholesterolio kiekį, kaulų tvirtumą. Negana to, jos funkcija yra itin svarbi tiek planuojant nėštumą, tiek besilaukiant. Nors tai maža endokrininė liauka, daugelis mūsų nepagalvoja, jog ji valdo pagrindines organizmo funkcijas, todėl svarbu nepamiršti reguliariai pasitikrinti jos veiklos“, – pažymi J. Kisielienė.

Gydytoja pratęsia, jog skydliaukės ligos – vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje, dažniausiai paveikiančios ne tik moteris, bet ir vyrus. Kasmet skydliaukės susirgimų daugėja, pastaruoju metu itin dažnai aptinkami autoimuniniai skydliaukės sutrikimai.

Kokie simptomai gali įspėti apie skydliaukės veiklos sutrikimus?

Specifinių simptomų, išduodančių sutrikusią skydliaukės veiklą nėra, pradžioje jie gali būti neryškūs arba imituoti kitas ligas, todėl šios liaukos sutrikimai dažnai nėra įtariami iš karto.

„Neretai pacientai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, dirglumu, jiems be priežasties auga svoris, intensyviau slenka plaukai, svyruoja kraujospūdis, kartojasi širdies permušimai, vargina smaugimo jausmas kakle. Visgi, daugelis žmonių šiuos simptomus „nurašo“ nuovargiui, amžiui ir kitoms turimoms lėtinėms ligoms, konsultuojasi su įvairių sričių gydytojais ir tik po vizitų pas juos, neradus jokių ligų, apsilanko pas endokrinologą, kuris dažnu atveju aptinka skydliaukės hormonų pakitimus“, – pasakoja gydytoja endokrinologė.

Pasitaiko atvejų, kai pacientai, turintys skydliaukės problemų, apie jas sužino tik profilaktinio patikrinimo metu. Pavyzdžiui, jeigu skydliaukės pakitimai yra echoskopiniai, be hormonų disbalanso, žmogus jokių simptomų nejaus, nors skydliaukė gali būti padidėjusi arba mazginė. Visgi, jeigu apie ligą praneša simptomai, ji jau yra įsisenėjusi, neaptikta laiku. Visi negalavimai atsiranda palaipsniui ir gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, ar skydliaukė yra suaktyvėjusi, ar priešingai – sulėtėjusi.

Kaip atskirti hipotirozę nuo hipertirozės?

Anot J.Kisielienės, apie sulėtėjusią skydliaukės veiklą (hipotirozę) įspėja bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargis, šalčio netoleravimas, nepaaiškinamas svorio augimas, išsausėjusi oda, paburkęs veidas, slenkantys ir lūžinėjantys plaukai. Taip pat pacientai gali patirti vidurių užkietėjimą, raumenų silpnumą, retesnį širdies plakimą, depresines mintis, o moterys – menstruacinio ciklo sutrikimus, sunkumus pastoti ar išsaugoti nėštumą.

„Jeigu skydliaukė yra suaktyvėjusi (hipertirozė), pacientas jaus padidėjusį jautrumą ir nervingumą, nerimą, bus labiau nei įprastai išsiblaškęs, jam bus sunku susikaupti. Taip pat gali atsirasti rankų drebulys ar viso kūno vidinis virpėjimas, svorio kritimas, viduriavimas, padažnėjęs širdies plakimas ar širdies ritmo sutrikimai, gausesnis prakaitavimas. Vis dėlto, svarbu žinoti, jog žmogui nebūtinai atsiras visi minėti simptomai – apie skydliaukės sutrikimą gali įspėti vos keli, o laikui bėgant ir nesikreipiant į gydytojus, liga ūmėja ir daugėja simptomų, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę“, – pasakoja gydytoja endokrinologė.

Ar įmanoma išvengti skydliaukės ligų?

Anot J.Kisielienės, nors skydliaukės ligų išsivystymą dažnai lemia genetika, ne ką mažiau svarbu ir aplinkos veiksniai bei virusai, kuriais perserga pacientas: „Skydliaukės funkcijai itin kenkia nuolatinis stresas, aplinkos užterštumas cheminėmis medžiagomis, nepilnavertė mityba ir pasyvus gyvenimo būdas. Įtakos jos veiklos sutrikimams taip pat turi jonizuojanti spinduliuotė, lėtinės infekcijos ir virusai, didesnės koncentracijos jodo turinčių medikamentų ar papildų vartojimas gydomaisiais ar savigydos tikslais. Skydliaukę reguliariai turėtų pasitikrinti žmonės, kurie vartoja amiodaroną, litį, vaistus, skirtus onkologinėms ligoms gydyti, taip pat turintys imuninės sistemos pažeidimų.“

Dažniausiai šios endokrininės liaukos sutrikimus patiria moterys ir vyresnio amžiaus žmonės bei pacientai, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, I tipo cukriniu diabetu, Adisono liga, reumatoidiniu artritu ar Krono liga. Hipotirozė gali atsirasti po chirurginio skydliaukės pašalinimo ar po gydymo radioaktyviu jodu, o poūminio tiroidito atsiradimo priežastys siejamos su persirgtomis virusinėmis infekcijomis.

Koks ryšys sieja skydliaukės būklę su COVID-19 infekcija?

Anot gydytojos endokrinologės, mokslininkai jau nustatė, jog COVID-19 pasižymi poliorganiniu sisteminiu uždegimu, kuris neigiamai paveikia ne tik plaučius, smegenis, širdį ir akis, bet ir skydliaukę. Svarbu žinoti ir tai, jog jos disfunkcijai didžiausią riziką turi pacientai, jau sergantys lėtine skydliaukės liga arba tie, kurie persirgo sunkia koronaviruso forma.

Daugėja ir naujų skydliaukės autoimuninio pažeidimo atvejų. Po persirgtos COVID-19 ligos pokyčiai skydliaukėje nebūtinai turi atsirasti staiga: hormoniniai pakitimai gali buti aptinkami ir praėjus 6 mėn. po persirgtos virusinės ligos, apie kurią pacientai jau būna pamiršę. Tokiu atveju dažnai randamas žemas TTH kiekis ir besimptomė skydliaukės forma su arba be skydliaukės antikūnių padidėjimu. Kuria linkme toliau keisis skydliaukės veikla priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl esant net menkiausiems hormonų pakitimams, negalima numoti ranka, reikia reguliaraus hormonų dinamikos stebėjimo ir endokrinologo priežiūros.

„Dar nėra iki galo aišku, ar skydliaukės hormonų disbalansas atsiranda kaip citokinų atsakas ar dėl pačio viruso. Visgi, manoma, jog infekcija gali paveikti skydliaukę tiesiogiai per citopatologinų viruso poveikį arba netiesiogiai per citokinus, komponento sistemas ir krešėjimo mechanizmus – visame šiame procese aktyviai dalyvauja žmogaus imuninė sistema. COVID-19 infekcijos metu arba po jos pacientams reretai gali pasireikšti poūminis tiroiditas, dėl kurio gali išsivystyti hipertiroidizmas arba hipotirozė“, – pasakoja J. Kisielienė.

Kiti pacientai, persirgę koronavirusu, ilgai jaučia tik užsitęsusius bendrus negalavimus, jiems neretai aptinkamas skydliaukės autoimuninių žymenų padidėjimas, nors prieš tai tokių problemų neturėjo, todėl daugeliui jų su laiku gali pasireikšti skydliaukės veiklos sutrikimai.

„Manau, jog apie tam tikrą COVID-19 ligos poveikį skydliaukei daugiau sužinosime tik gerokai vėliau, kai bus atlikta dar daugiau ir ilgesnių pacientų, turinčių skydliaukės funkcijos sutrikimus, stebėjimų ir bus gauta daugiau mokslinių tyrimų duomenų. Visgi, nors tam tikrą informaciją turime jau dabar, nemažai apie SARS COV2 virusą ir jo sukeliamus liekamuosius reiškinius mes dar nežinome”, – sako gydytoja.

Kokie tyrimai leidžia įvertinti skydliaukės būklę?

Skydliaukės ligų patikrinimui ir diagnostikai pirmiausia atliekamas TTH tyrimas, kuris yra jautriausias skydliaukės funkcijos sutrikimo rodiklis. Visgi, dažnai tik jo neužtenka, todėl gydytojai endokrinologai nukreipia pacientus atlikti ir FT4 bei FT3 tyrimus. Tuo metu autoimuniniam tiroiditui diagnozuoti papildomai reikalingas ir Anti-TPO tyrimas, retesniais atvejais – Anti-Tg.

„Taip pat, priklausomai nuo paciento, atliekame ir ultragarsinį skydliaukės tyrimą, kuris leidžia įvertinti skydliaukės struktūrinius, mazginius pakitimus, kraujotakos intensyvumą bei limfmazgių būklę, palyginti mazgų dinamiką. Aptikus skydliaukės pakitimus, svarbu juos reguliariai stebėti ir konsultuotis su gydytoju, kuris, individualiai atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, parinks reikiamą tyrimų kartojimo dažnumą“, – sako gydytoja ir pratęsia, jog esant skydliaukės hormonų disbalansui svarbu tyrimus atlikti reguliariai, kas 3–6 mėnesius.

Ji akcentuoja, jog net ir nepatiriant minėtų simptomų, skydliaukės veiklą reikėtų bent kartą per metus pasitikrinti profilaktiškai, nes laiku nepastebėta ar uždelsta liga gali pridaryti daugiau žalos, sutrikdydama įvairių organų veiklą: „Ligą jos pradžioje visada gydyti ir kontroliuoti yra lengviau, nei jai įsisenėjus.“