Maudynės eketėje / Shutterstock nuotr.

Ar visuomet sveika maudytis eketėje? Urologas paaiškina, kada to daryti nereikėtų

Eglė Dagienė
Publikuota: 2024-01-09 09:36
Pastaraisiais metais tapo kone madinga žiemą maudytis ežere, upėje arba tiesiog šokti į eketę. Kaip tai veikia organizmą, ar visais atvejais tai – sveikuoliškas įprotis, o gal akstinas atsirasti kai kurioms ligoms?
Pasak gydytojo urologo Mariaus Snicoriaus, šiuo metu išpopuliarėjusios maudynės stingdančiame, šaltame vandenyje veikia žmogaus kūną labai įvairiai. Pastarojo dešimtmečio moksliniai tyrimai rodo, jog tokie užsiėmiai paveikia kraujodaros, kraujotakos, hormonų apykaitos, oksidacinio streso sistemas. Gali pagerinti situaciją, esant depresijai, dažnoms kvėpavimo sistemos infekcijoms, kartais ir autoimuninėms ligoms.

„Maudynės stingdančiame vandenyje yra didelė apkrova bet kurio žmogaus organizmui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Norint nepakenkti, būtinas palaipsnis grūdinimasis ir pasiruošimas. Be to, sergant tam tikromis ligomis, tokie užsiėmimai gali grėsti rimtais sveikatos sutrikimais, net ir mirtimi. Tad kaip ir kitos įvairios grūdinimosi priemonės, maudynės šaltame vandenyje gali būti naudingos tik tam tinkamai pasiruošus“, – kalbėjo urologas.

Gydytojas urologas Marius Snicorius

Po pirties – į eketę: kaip tai veikia vyrų ir moterų sveikatą

Kiek kita situacija, anot gydytojo, yra su maudynėmis šaltame vandenyje po pirties. Stipriai įsikaitinus ir iškart įšokus į šaltą vandenį, gali kilti dar didesnis pavojus sveikatai.

„Ypatingai rizikuoja asmenys, turintys širdies ir kraujagyslių problemų, po buvusio miokardo infarkto, turintys pažengusią aterosklerozę, širdies ritmo sutrikimus. Taip pat pastebėta, jog po tokių pirties malonumų ir maudynių stingdančiame vandenyje paūmėja šlapinimosi problemos: atsiranda apsunkintas, dažnas, skausmingas šlapinimasis, maudimas pilvo apačioje, tarpvietėje. Gali prisidėti ir neuralgijos ar mialgijos“, – paaiškino urologas M. Snicorius.

Blogiausia, anot jo, yra tai, jog vis dar dažnai pirtys yra pasilinksminimų vieta vakarėliams, kuomet yra piktnaudžiaujama alkoholiu. Tuomet apkrova organizmui tampa dar didesnė, o tuo pačiu kyla net ir staigios mirties rizikos pavojus, širdies ritmų sutrikimų rizika.

Gydytojo teigimu, vyrams paprastai tokie „išdykavimai“ dažnai baigiasi prostatos, sėklidžių uždegimais, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių: būna lėtiniai skausmai, diskomfortai, šlapinimosi bėdos. Moteris paprastai užklumpa ūmus cistitas, dubens uždegiminės ligos.

Siekiant sumažinti tokių problemų riziką, specialistas pataria po pirties atvėsti palaipsniui, maudytis ne lediniame, o tik vėsiame vandenyje. Be to, svarbu sėdint pirtyje stengtis tiesiogiai nesėdėti ant stipriai įkaitusių paviršių, naudoti apsaugines pagalvėles, lenteles arba stovėti.

Kaip teisingai grūdintis

Svarbiausia, jog grūdinimosi procesas būtų atliekamas palaipsniui. Rekomenduojama pradėti tokias maudynių treniruotes ne per pačius žiemos šalčius, o jau vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Stengtis tuo užsiimti bent kartą savaitėje, o dar geriau – 2–3 kartus per savaitę.

„Dar saugiau būtų, jei prieš maudynes žmogus jau užsiiminėtų palaipsniui fizine veikla, bėgiotų, treniruotųsi. Nėra vieno pasiruošimo plano, kuris tinkamas kiekvienam. Svarbu nepervertinti savęs, apkrauti savo organizmą tik gerai įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Prieš tokias maudynes būtinas apšilimas, kraujotakos sistemos suaktyvinimas, kad nebūtų tokio didelio šoko organizmui“, – patarė urologas M. Snicorius.

Rekomenduojama bent 2– 5 minutes atlikti įvairius fizinius pratimus visam kūnui apkrauti: įtūpstai, šuoliukai, atsispaudimai. Taip pat reikėtų stabilizuoti kvėpavimą, pasiruošti psichologiškai, nusiraminti. Išlipus iš šalto vandens, fizinius pratimus reikėtų atlikti atsargiai, neatlikinėti didelės sprogstamosios jėgos reikalaujančių pratimų tam, kad būtų išvengta sausgyslių traumų ir patempimų.

Kam maudynių šaltame vandenyje reikėtų vengti

Maudynių šaltame vandenyje šaltuoju sezonu gydytojas nerekomenduoja vaikams. Be to, atsargiai savo galimybes turėtų įvertinti ir garbaus amžiaus (70+) asmenys, mat paprastai tokio amžiaus žmonės turi gretutinių ligų, kurias gali paūminti tokia veikla.

„Sunki bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), nekoreguota hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga), buvęs miokardo infarktas ar širdies ritmo sutrkimai, pažengusi aterosklerozė su įvairių kraujagyslių reikšmingais susiaurėjimais – visos šios ligos yra tarsi raudonos vėliavos ir, turint bent vieną jų, reikėtų gerai apsvarstyti, ar reikėtų rizikuoti taip grūdinantis“, – sakė urologas.

Kada kreiptis į gydytoją

Dažniausiai po maudynių šaltame vandenyje, gydytoju teigimu, pacientai kreipiasi dėl uždegiminių šlapimo pūslės, prostatos, sėklidžių ligų, skausmų dubens srityje, diskomforto. Taip pat po tokių maudynių gali paūmėti kvėpavimo sistemos ligos, širdies ir kraujagyslių ligos.

Skubiai kreiptis į gydytoją reikėtų, jei po maudynių:

  • pradėjote karščiuoti (virš 38°C),
  • pajutote stiprius skausmus pilvo apačioje, šonuose, lytinių organų srityje, 
  • sunku šlapintis, peršti, skauda šlapinimosi metu,
  • ėmėte gerokai dažniau šlapintis.

Į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis nedelsiant arba, esant reikalui, kviesti greitąją pagalbą, jei maudynių metu ar iškart po jų:

  • jaučiate spaudimą krūtinėje,
  • trūksta oro,
  • duria menčių srityje,
  • stipriai svaigsta galva,
  • jaučiate nereguliarų širdies ritmą.