Aterosklerozė

Aterosklerozė – sisteminė kraujagyslių sienelės liga, kuri dažniausiai pažeidžia širdies, smegenų, kojų (rečiau rankų) bei pilvo kraujagysles. Tai nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas, kurio metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės, vadinamos ateromos.

Aterosklerozės simptomai:

• Nuolatinis skausmas krūtinės srityje
• Kojų skausmai
• Pilvo skausmas

Aterosklerozinė plokštelė gali augti daugelį metų, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). 

Negydoma aterosklerozė gali komplikuotis, pavyzdžiui, miokardo infarktu, paralyžiais ir galvos smegenų insultu, kojų skausmais ar gangrenomis, aortos išsiplėtimu ir kt.

Kas daro įtakos aterosklerozės išsivystymui

Aterosklerozės atsiradimą gali sąlygoti daugelis rizikos veiksnių:

1. Padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija.
2. Cukrinis diabetas.
3. Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje.
4. Rūkymas.
5. Nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas
6. Amžius, vyriškoji lytis ir paveldimumas taip pat turi įtakos ligos atsiradimui.

Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis, kurios pagrindas – cholesterolis, ir dangalas iš organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo.

Kaip gydoma aterosklerozė

Ši liga neišgydoma, tačiau įmanoma sulėtinti procesus. Pavyzdžiui, gydant krūtinės anginą, būtina pašalinti rizikos veiksnius:

• visiškai atsisakyti rūkymo 
• ankstyva hipertenzijos diagnostika ir gydymas vaistais (kraujospūdis turėtų būti žemesnis nei 140/90mmHg)
• mitybos pokyčiai, mažinant blogojo cholesterolį kiekį kraujyje. Jei cholesterolio koncentracija nesumažėja, skiriamas gydymas vaistais.
• rekomenduojama reguliari mankšta ir fizinis aktyvumas. Tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas ir pan.