Anoniminiai alkoholikai: kur ieškoti pagalbos

Ką būtina žinoti apie alkoholizmą

Alkoholizmas – sunkiausia probleminio alkoholio vartojimo forma. Šis terminas apibūdina stiprų, dažnai nekontroliuojamą norą gerti. Alkoholizmas dar vadinamas priklausomybe nuo alkoholio bei piktnaudžiavimas juo.

Medicininiu požiūriu alkoholizmas pripažįstamas kaip tam tikras „alkoholio vartojimo sutrikimas“, kuris gali būti gydomas. Jis skiriasi nuo „žalingo alkoholio vartojimo“ (dar vieno alkoholio vartojimo sutrikimo tipo), kuris reiškia gausų alkoholio vartojimą, tačiau nesant priklausomybei nuo jo.

Priklausomybę nuo alkoholio turintis asmuo dažnai geria vis daugiau ir daugiau, o nustojęs gerti jaučia abstinencijos simptomus.

Anoniminių alkoholikų (AA) draugija Lietuvoje alkoholizmą apibrėžia kaip kūno, proto ir sielos ligą.

„Mes pasiruošę prisipažinti, kad tai iš tikrųjų yra liga, kad ji progresuoja, nuo jos neįmanoma visiškai išgyti, bet sustabdyti jos vystymąsi galima. Manome, kad nieko gėdinga šioje ligoje nėra, bet reikia jos neužleisti. Mes visiškai atvirai prisipažįstame, kad esame alergiški alkoholiui, ir todėl mums visiškai natūralu vengti to, kas mums sukelia ligos simptomus. Dabar mes suprantame, kad kai tik žmogus peržengia tą nematomą liniją, kuri skiria girtavimą nuo alkoholizmo, jis visiems laikams tampa alkoholiku“, – teigiama oficialioje AA svetainėje aalietuvoje.org.

Priklausomybės nuo alkoholio požymiai

Pastebėti priklausomybės nuo alkoholio simptomus gali būti sudėtinga. Asmenys, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, dažnai tai slepia bei supyksta, jei apie tai užsimena draugai ar artimieji.

Specialistai įvertina, ar žmogus yra priklausomas nuo alkoholio, ieškodami požymių, rodančių, kad asmuo turi stiprų vidinį poreikį vartoti alkoholį. Išskiriami trys pagrindiniai požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Sutrikusi alkoholio vartojimo kontrolė. Tai gali reikšti, kad jūs arba jūsų artimasis/draugas nesugebate kontroliuoti, kiek laiko trunka gėrimo procesas, kiek alkoholio suvartojate, kai geriate, kaip dažnai geriate, negalite nustoti gerti, kai tik pradedate gerti, arba geriate netinkamomis progomis ar netinkamose vietose.
• Alkoholiui teikiate vis daugiau dėmesio. Jei alkoholio vartojimui jūs arba jūsų artimasis/draugas teikiate pirmenybę prieš kitas kasdienes veiklas ir pareigas, jei alkoholio vartojimas jums svarbesnis už rūpinimąsi savo sveikata arba jei geriate nepaisant neigiamų pasekmių jūsų sveikatai ar gyvenimui.
• Nepageidaujamas fizinis ar psichinis alkoholio poveikis. Pasireiškia padidėjusios tolerancijos alkoholiui požymiai (reikia išgerti daugiau, kad gautumėte tą patį poveikį), jaučiate abstinencijos simptomus arba vartojate alkoholį, kad išvengtumėte abstinencijos simptomų arba juos sušvelnintumėte.

Gydytojas gali diagnozuoti priklausomybę nuo alkoholio, jei pastebi bent du iš minėtų simptomų, remdamasis nuolatiniu alkoholio vartojimo modeliu. Paprastai tai daroma, atsižvelgiant į elgesį per pastaruosius 12 ar daugiau mėnesių, tačiau priklausomybė nuo alkoholio gali būti diagnozuojama remiantis nuolatiniu kasdieniniu (ar beveik kasdieniniu) alkoholio vartojimu mažiausiai tris mėnesius.

Alkoholizmo gydymas

Daugeliu atvejų pirmas žingsnis, pradedant alkoholio priklausomybės gydymą, yra geriančiojo pripažinimas, kad yra problema. Kaip ir daugelio kitų sveikatos problemų atveju, antrasis žingsnis – kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistą, dažniausiai į savo šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas reikiamą specialistą.

Žmonėms, kuriems diagnozuotas alkoholizmas, o tiksliau – alkoholio vartojimo sutrikimas, taikomas įvairus gydymas.

Galimos gydymo galimybės (remiantis drinkaware.co.uk):

• Detoksikacija gali būti pagrindinis gydymo etapas. Detoksikacija apima visišką alkoholio vartojimo nutraukimą prižiūrint gydytojui, kad žmogaus organizmas galėtų prisitaikyti prie alkoholio nevartojimo. Per šį laiką asmuo gali patirti alkoholio abstinencijos simptomus.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET) taip pat neretai taikoma, ji padeda pakeisti neigiamus mąstymo modelius.
• Farmakologinis gydymas (vaistai) taip pat gali padėti išvengti atkryčio kai kuriems žmonėms, kurie bando susilaikyti nuo alkoholio.
• Savitarpio pagalbos grupės, tokios kaip Anoniminiai alkoholikai taip pat padeda, nes asmuo įgyja naują paramos bendruomenę. Jos gali padėti žmonėms pakoreguoti savo mąstymą ir požiūrį į save ir kitus.

12 žingsnių programa

Tai – AA asmeninio sveikimo nuo alkoholizmo programos pagrindas. Tačiau, kaip sako AA draugijos atstovai, jie nėra privalomi: „Vis dėlto patirtis rodo, jog tie AA nariai, kurie stengiasi laikytis Dvylikos Žingsnių ir taiko tai kasdieniame gyvenime, gauna iš AA kur kas daugiau negu tie, kurie neteikia jiems ypatingos reikšmės“.

1. Prisipažinome, kad esame bejėgiai prieš alkoholį ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas.
2. Įsitikinome, kad tik galingesnė už mus pačius Jėga gali grąžinti mums sveiką mąstymą.
3. Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes Jį suprantame, globai.
4. Nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės sąskaitą.
5. Prisipažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo paklydimus.
6. Galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.
7. Nuolankiai Jo prašėme tuos mūsų trūkumus pašalinti.
8. Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome skriaudas atitaisyti.
9. Kur galėdami, asmeniškai atitaisėme skriaudas žmonėms, išskyrus atvejus, kai tuo būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam.
10. Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, tuoj pat prisipažindavome klydę.
11. Malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su Dievu, kaip mes Jį suprantame, melsdami vien sugebėjimo pažinti Jo valią mums ir stiprybės ją vykdyti.
12. Šių žingsnių dėka dvasiškai pabudę, mes stengėmės perduoti tą žinią kitiems alkoholikams ir visada gyventi pagal šias nuostatas.

Anoniminių alkoholikų grupės Lietuvoje

Anoniminiai alkoholikai (AA) nepropaguoja jokio medicininio požiūrio, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su medicinos specialistais ir religijų atstovais. Bet AA nėra religinė organizacija. Anoniminių alkoholikų grupės išsilaiko iš pačių dalyvių įnašų. AA nesusijusi nei su sektomis, nei su politika, nei su kitomis organizacijomis, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja.

Šiuo metu Lietuvoje yra įsikūrusios 135 Anoniminių alkoholikų grupės bei 7 AA intergrupės: Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių intergrupė.

AA grupės Lietuvoje:

Anoniminiai alkoholikai: atsiliepimai ir sėkmės istorijos

TOMO istorija:

Kelis kartus vos nepanirau į komą

Alkoholikas Tomas, esu iš Panevėžio. Man 35 metai. Daugiau nei dešimt pastarųjų metų gėriau. Septynerius metus vartojau, nes norėjau, – tai buvo kasdieniai gėrimai ir užgėrimai. O paskutinius trejus metus jau gėriau nenorėdamas. Tikrai nebenorėjau to daryti, troškau mesti. Kasdien nebegerdavau, tačiau užeidavo protarpinis gėrimas – kas dešimt ar dvylika savaičių užpildavau taip, kad atsidurdavau ligoninėje.

Kelis kartus vos nepanirau į komą. Gulėjau reanimacijoje – daktarai mane laikė už rankų, kad nenukrisčiau. Ištraukė. Praėjusiais metais, prieš pat Naujuosius metus, kelias dienas iš eilės stipriai užgėrinėjau – protarpiais išsiblaivydamas, su muštynėmis, patirdamas fizines ir dvasines kančias. Supratau, kad man jau pats laikas tvarkytis. Maniau, kad turiu tam valios, tačiau Aukštesnioji jėga parodė, kad taip nėra.

Tiksliai žinojau – jei išgersiu, nesustosiu

Kovo mėnesį buvome išvykę paslidinėti į Latviją. Grįždamas namo, nors neplanavau gerti, užsukau į parduotuvę, puikiai suvokdamas, ką darau ir kas manęs laukia. Tačiau nieko negalėjau su savimi padaryti. Atsimenu tik momentą, kai išlipau iš mašinos, o toliau viskas vyko kaip filme, kurio aktorium buvau. Nebekontroliavau visiškai nieko. Kaip zombis pačiupau butelį viskio, vėliau atsimenu tik, kad sėdžiu namuose su stiklu alkoholio rankose. Tuo pat metu pilnais plaučiais rėkiu ant savęs: „Negerk, juk žinai, kuo visa tai baigsis!!!“ Tiksliai žinojau, kad, jei išgersiu, nesustosiu. Alkoholio namuose buvo apstu. Viso jo man nepakelti. Arba numirsiu, arba kažkas atsitiks. Išgėriau.

Atsibudau ryte… po savaitės, krečiamas šalčio, išpiltas šalto prakaito. Kadangi jau ne kartą buvau patyręs stiprią abstinenciją, žinojau, kas su manimi darosi. Mane ėmė apleisti jėgos, buvo sunku nueiti į tualetą, kas valandą darėsi vis blogiau. Ėmė permušinėti širdis. Pylė šaltas prakaitas. Tėvo prašiau nuvežti mane į ligoninę. Jis taip ir padarė. Ligoninėje manęs nenorėjo priimti, nes, pasirodo, ligoninėse nuo alkoholizmo negydo. Išsiuntė į profilaktoriumą. Tačiau tądien buvo sekmadienis, ir manęs neįleido – liepė ateiti pirmadienį. Grįžau į ligoninę, atsisėdau ant suoliuko priimamajame ir pasakiau: „Jei krisiu, tai krisiu, tiesiog čia, pas jus. Galėsite aiškintis patys.“

Žinoma, atsirado daktaras, pastatė man lašinę. Kitą dieną nuvežė į profilaktoriumą. O ten eilės. Žmonės jose pralaukia po dvi ar tris savaites, kad papultų į „detoksą“. Atvažiavęs aš taip pat iškart papuoliau pas daktarą, kuris pasakė tą patį – vietų nėra. Pasidomėjęs, ar tikrai, atrado, kad ką tik vieną pacientą išsiuntė su kovidu. Manęs paklausė, ar aš sutinku gultis į kovidinę palatą, nes joje yra potencialus ligonis su kovido diagnoze. Buvau jau nuleidęs rankas, tad priėmiau pasiūlymą gultis į atlaisvintą vietą, net ir žinodamas, kad palatoje yra kovidas.

Esu pasikeitęs, tampu ramesniu žmogumi

Aukštesniosios jėgos dėka papuoliau į „detoksą“. Čia begulint, „vietiniai“ pasiūlė man keltis į trečią aukštą. Ten ir vėl papuoliau Aukštesniosios jėgos dėka – sutikęs direktorių, paklausiau dėl galimybės atsigulti trečiame aukšte, ir šis atsakė, jog ten kaip tik atsilaisvino viena vieta. Čia dirbantis socialinis darbuotojas – anoniminis alkoholikas. Jis man tiesiai šviesiai pasakė: „Nusiramink, yra galimybė tau mesti gerti.“ Man taip palengvėjo… Ėmiau skaityti literatūrą ir supratau, kad mano užgėrimas, patekimas į profilaktoriumą, vėliau – į trečią aukštą buvo Aukštesniosios jėgos man suplanuotas kelias, kuriuo buvau vedamas, kad dar kažką gyvenime nuveikčiau ir kad parodytų, jog mano gyvenimas galėjo būti kitoks.

Kas būtų, jeigu būtų? Jei nebūčiau išvažiavęs į užsienį dirbti, nebūčiau išsiskyręs su savo vaikystės meile… Papuolęs į profilaktoriumą, suvokiau, kad nėra jokio „kas būtų, jeigu“. Tai tiesiog mano gyvenimo kelias, kurį man numatė Aukštesnioji jėga. Kol priešinausi, Aukštesnioji jėga palengva vedė mane čia. Tai man suteikė vilties, kurią jau buvau praradęs, taip pat leido patikėti AA programa – nes galiausiai būtent čia mane ir nukreipė.

Lankydamas AA susirinkimus, išmokau atpažinti įvairias būsenas, kurios ir verčia mane išgerti. Šiandien stengiuosi su šiomis būsenomis tvarkytis. Tai man sekasi tikrai labai gerai, nors dar daug reikia išmokti, suprasti. Iš aplinkinių girdžiu ir matau, kaip esu pasikeitęs, tampu ramesniu žmogumi. Turiu mažiau ambicijų, pykčio, pagiežos, pavydo, baimių. Galiu prieiti ir pasakyti, kad man to reikia, ar pasielgiu taip, kaip anksčiau vengdavau.

RIMVYDO iš Šiaulių istorija:

Praradau viską – verslą, šeimą

Mano vardas Rimvydas, aš esu alkoholikas, esu iš Šiaulių, namų grupė – „Skliautas“. Atėjau į grupę 2010 metais per Žolinę. Šiandien nepilnus dvylika metų esu blaivas. Visgi manau, kad su Aukštesniąja jėga esu tik pusmetį. Galvoju, kad mano beprotybė tęsėsi tol, kol išmokau bendrauti su Aukštesniąja jėga, patikėdamas Jai savo gyvenimą su visomis baimėmis, pykčiais ir neapykanta žmonėms. Nuo pat mažens nekenčiau visų iš eilės: senelio, mamos, tėvo, patėvio, klasiokų – visi buvo mano priešai. Atrodė, kad jie visi, it pasieniečiai, taikosi į mane, nori užgauti, paniekinti, išsityčioti. Pats laukiau galimybės ir rezgiau planus, kaip jiems pakenkti, atkeršyti.

Ta beprotybė kankino mane visą gyvenimą. Kentėjau pykdamas ant visų. Niekas nesikeitė. Aš augau, ir priešų vis daugėjo. Visus juos kaltinau. Šeimos nariai, aplinkiniai, bendradarbiai buvo mano pykčio įkaitai. Nelaikiau žmonėmis tų, kurie elgėsi ne pagal mane. Vadinau juos durniais, nevispročiais.

Prieš patekdamas į AA, gyvendamas toje beprotybėje, gėriau daug – galėjau sau tai leisti, nes buvau pats sau viršininkas. Praradau viską – verslą, šeimą. Paskutinėmis gėrimo dienomis žmona jau buvo mane palikusi, o pats tuo metu leidau laiką su nauja moterimi. Jai „pasisekė“ – ji nebuvo mačiusi manęs girto, nes vaidinau „gerą“ žmogų. Ji man buvo reikalinga kaip apsauga sūnui, nes skyrybų proceso metu teismui įrodžiau, kokia mano žmona bloga, ir, pasitelkęs manipuliacijas, iškovojau pergalę, o sūnus atiteko man kaip prizas.

„Idilė“ truko apie tris mėnesius, nors pats trūks plyš buvau pasiryžęs įrodyti, kokia išties turi būti šeima, juolab – atsakomybė už vaiką. Tačiau praėjo vos trys mėnesiai, ir štai aš pusplikis lovoje, elektra atjungta, buto durys praviros, sūnus taip pat plikas ant lovos. Kažkas praverė kambario duris… Kaip tik šioje situacijoje pasijutau kaltas, kad šitaip pasielgiau su vaiku, pasiprašiau uždaromas į sandėliuką. Visgi ir iš čia mėginau pasprukti, išėmęs sandėliuko langą, mat norėjau nusipirkti alkoholio. Tačiau to padaryti nepavyko, tad likau sandėliuke iki ryto. Ryte atėjęs žmogus pasiūlė alkolholio, kurio neatsisakiau.

Jaučiau pyktį, neapykantą, turėjau daug puikybės

Atėjus į AA, mano puikybė tiesiog klestėjo. Čia supratau, kad galiu kalbėti, vadovauti, tarnauti, daryti daug dalykų, galima būti matomam. Mano pyktis, neapykanta vis labiau augo. Būdamas blaivas, prisidariau daugiau bėdų negu gerdamas. Patyriau dar didesnį bankrotą, jau būdamas tarp jūsų, anoniminių alkoholikų. Šis, antrasis, bankrotas panardino mane į dar didesnes skolas, pykčius ir neapykantą.

Prisimenu, kaip stovėjau alkoholio skyriuje Birštone ir galvojau, kad visus patikėtinius „dėčiau į vietą“, nes jie nesupranta, ką daro, visiškai nemoka nei vadovauti, nei kažko daryti, todėl verčiau eisiu ir prisigersiu. Kaip tik tuo metu priėjo vienas iš AA narių ir pakvietė į konferenciją bei pasiūlė nusipirkti mineralinio vandens, kad nusiraminčiau. Tąkart neužgėriau dėka žmogaus, kuris atsirado šalia manęs tada, kai labiausiai to reikėjo. Tačiau ir toliau jaučiau visas būsenas, gyvenimas blogėjo. Net ir draugė, kuri nebuvo mačiusi manęs išgėrusio, ėmė trauktis nuo mano puikybės, nes „pavargo nuo mano AŠ“.

Prieš ketverius metus ji paliko mane ir gyvenimą. Besilenkiant prie kriauklės, jos galvoje trūko aneurizma. Aš žlugdžiau žmonių gyvenimus, išsipuošęs puikybėmis, žinantis, kaip išties reikia gyventi, naikinau visa, kas aplink mane. Per draugės laidotuves mačiau savyje puikuolį ir šaunuolį. Būdamas blaivas, nesugebėjau išsaugoti mylimo žmogaus gyvybės. Nes nesugebėjau padovanoti vieno svarbiausio turto – ramybės.

Per 11 metų blaivybės manyje niekas nepasikeitė, vis dar jaučiau pyktį, neapykantą, turėjau daug puikybės. Po draugės mirties radau jos vaistus – „Xanax“. Ėmiau juos vartoti. Tapau labai „ramus“, skleidžiau dirbtiną ramybę. Vaistai mane „veždavo“ labai stipriai. Tik prieš pusmetį atsikračiau šio „vaisto“, pradėjau iš naujo eiti žingsnių programą su globėju. Šiandien nebesitikiu tapti kažkokiu „dievu“. Prieš ateidamas į šį susirinkimą, klaupiausi prie lovos, tardamas maldas, prašydamas atimti mano laimę, kuri yra ir didžiulė baimė. Globėjas palinkėjo man dalintis savo gerąja ir blogąja patirtimi. Geroji – šiandien esu gyvas, turiu sūnų, širdyje – dukrą, kuriems trokštu parodyti, jog gebu pasikeisti.

Galite užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją arba medicinos psichologą.

Užsiregistruoti alkoholio priklausomybės gydymui galite ČIA.