Psichologė I. Pečiulienė – apie kognityvinę elgesio terapiją: „Tai nėra magija, bet gali būti efektyvu“

„Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, bet jos interpretacija. Pagal kognityvinį modelį, žmogaus emocijas, elgesį ir fiziologines reakcijas lemia ne situacijos, o jų interpretacijos, kurios dažnai pasireiškia automatinėmis mintimis. Psichologinių sutrikimų turintys žmonės dažnai klaidingai interpretuoja ir neutralias ar netgi teigiamas situacijas, todėl jų automatinės mintys gali būti ne visada teisingos“, – teigė „Neuromeda“ psichologė I.Pečiulienė.

Kognityvinė elgesio terapija (KET) nuolat vystosi ir tobulėja. Vis labiau populiarėja taip vadinamai trečiajai KET bangai priskiriamos terapijų šakos:

• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. Acceptance and Commitment therapy, ACT);
• Dialektinė elgesio terapija (angl. dialectical behavior therapy, DBT);
• Schemų terapija (angl. Schema therapy, ST),
• Sąmoningumu grįsta kognityvinė terapija (angl. mindfulness-based cognitive therapy, MBCT),
• Atjautos terapija (angl. Compassion Focused therapy, CFT) ir kt.

Šios terapijos kryptys atsirado iš poreikio efektyviau dirbti su asmenybės sutrikimais.

Kuo KET skiriasi nuo kitų metodų, taikomų psichoterapijoje?

Yra išskiriamos kelios psichoterapijos kryptys, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė, humanistinė, individualioji, geštalto, psichoanalitinė, egzistencinė terapija ir kt. Pasak psichologės, viena nuo kitos jos gali skirtis pagal terapijos trukmę, terapeuto rolę, aktyvumą, struktūrą, mokslinio pagrindimo laipsnį ir kt.

„Lyginant su kitomis psichoterapijos formomis, kognityvinė elgesio terapija paprastai reikalauja mažiau sesijų, yra labiau struktūruota ir bene daugiausiai pagrįsta tyrimais. Kognityvinės elgesio terapijos metu daug dėmesio skiriama, kad žmogus išmoktų būti pats sau terapeutu. KET yra į problemą ir tikslą orientuota strategija. Pagrindinis dėmesys skiriamas dabartinėms problemoms ir jų sprendimų paieškai. Skirtingai nei, pavyzdžiui, psichoanalizė, ji nenagrinėja pirmiausia praeities. Tačiau tai nereiškia, kad kognityvinė elgesio terapija visiškai ignoruoja praeities įvykių įtaką. Praeities faktai gali būti reikalingi, norint geriau suprasti dabarties problemas“, – paaiškino dr. I.Pečiulienė.

Vis tik pagrindinis dėmesys, anot psichologės, skiriamas judėjimui į priekį, siekiant sukurti efektyvesnius būdus, įveikiant kasdienio gyvenimo iššūkius. Kognityvinė elgesio terapija taip pat skiriasi aktyviu ir bendradarbiaujančiu terapeuto vaidmeniu bei skiriamais namų darbais. Darbas už terapijos ribų padeda žmonėms ugdyti įveikos įgūdžius, kuriuos taikydami gali išmokti keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį.

Kokios ligos, sutrikimai dažniausiai gydomi, pasitelkiant kognityvinę terapiją?

Kognityvinė elgesio terapija, kaip teigė psichologė, yra naudingas įrankis, gydant ir valdant platų psichikos sveikatos sutrikimų spektrą: „Ji visame pasaulyje pripažįstama kaip vienas pagrindinių metodų, taikomų nerimo sutrikimams gydyti, tokiems kaip panikos sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, specifinės fobijos, generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas. Taip pat ji efektyvi, gydant nuotaikos sutrikimus, santykių problemas, valgymo sutrikimus, pykčio problemas, stresą, priklausomybes, nemigą ir daugelį kitų būklių“.

Tačiau kognityvinė elgesio terapija naudinga ne tik žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, bet ir norint geriau save pažinti, lavinti streso įveikimo, problemų sprendimo įgūdžius, didinti psichologinį atsparumą.

Ko reikia, kad terapija būtų sėkminga? 

Kognityvinėje elgesio terapijoje taikoma visuma specifinių, moksliškai pagrįstų technikų, kurios leidžia veiksmingai ir gana greitai pasiekti norimą rezultatą. Skirtingų technikų pagalba, anot dr. I.Pečiulienės, žmogus formuoja įgūdžius atpažinti savo neigiamas mintis, identifikuoti mąstymo klaidas, jas įvertinti ir pakeisti alternatyviomis mintimis, bei įvertinti pokyčius.

Siekiama pamatyti, kaip mąstymas veikia jausmus ir elgesį, kokios yra asmens galimybės koreguoti bei keisti savo reakcijas sudėtingose situacijose. Taikant kognityvinę elgesio terapiją ilgainiui neigiamos mintys kyla vis rečiau, o vietoj jų įsivyrauja objektyvios, žmogui padedančios mintys.

„Terapija gali būti efektyvi, tačiau tai nėra magija. Yra keletas dalykų, kurie padidina sėkmę terapijoje: tvirto ryšio su terapeutu užmezgimas, aiškių tikslų išsikėlimas, kartu bendradarbiaujant ir įsipareigojimas procesui. Jei po kelių seansų žmogus tvirtai negali atsakyti, kad tenkinami šie dalykai, galbūt verta pagalvoti apie terapeuto keitimą. Taip pat vertėtų įsitikinti, kad terapeutas, į kurį norite kreiptis, yra sertifikuotas ir licencijuotas psichikos sveikatos specialistas“, – sakė pašnekovė.

Ar reikalingas koks nors pasiruošimas prieš terapiją?

Psichologė patikino, jog ypatingo pasiruošimo nereikia, tačiau prieš pradedant terapiją, naudinga pagalvoti apie tikslus, norimus pasiekti terapijos metu. Patariama juos užsirašyti, papildyti naujais ar keisti, esant poreikiui. Bet kuriuo atveju, Jūsų terapeutas teirausis šios informacijos.

Kartais pasitaiko atvejų, kai klientams nelabai aišku, kuo skiriasi psichiatras, psichologas ar psichoterapeutas.

Psichiatras – asmuo, turintis medicininį išsilavinimą ir taikantis medikamentinį gydymą.

Psichologas – asmuo, turintis psichologinį išsilavinimą (Lietuvoje psichologais gali dirbti asmenys, turintys bakalauro ir magistro laipsnius), tačiau neturint medicininio išsilavinimo, negali taikyti medikamentinio gydymo.

Psichoterapeutas – asmuo (gydytojas ar psichologas), kuris yra baigęs tam tikros psichoterapijos krypties po diplomines studijas, trunkančias kelis metus.

Kokia yra šios terapijos struktūra ir trukmė?

Psichologė I.Pečiulienė atkreipė dėmesį, jog žmogus terapijos metu yra aktyvus terapijos proceso dalyvis: kartu su terapeutu nustato problemas, planuoja elgesio eksperimentus, atlieka namų darbus, siūlo problemų sprendimo būdus, juos išbando. Terapijai pasibaigus, įgyti įgūdžiai toliau sėkmingai naudojami savarankiškai. Jie išlieka vertingi ir reikalingi visą žmogaus gyvenimą.

Kognityvinės elgesio terapijos metu psichikos sveikatos specialistas padeda atidžiau pažvelgti į savo mintis ir emocijas.

„Galima suprasti, kaip mūsų mintys veikia mūsų veiksmus. Taikant kognityvinę elgesio terapiją, galima atsikratyti neigiamų minčių ir elgesio bei išmokti priimti sveikesnius mąstymo modelius ir įpročius. Terapijos sesijos yra struktūruotos. Pradžioje labiau atkreipiamas dėmesys į emocijas, gali būti atliekama trumpa savaitės apžvalga, bendradarbiaujant sudaromas sesijos planas. Eigoje aptariami namų darbai, pristatomos ir analizuojamos problemos, skiriami nauji namų darbai bei apibendrinimas. Terapijos pabaigoje aptariamas grįžtamasis ryšys“, – pasakojo psichologė.

Palyginus su kitomis terapijomis, kognityvinės elgesio terapijos trukmė yra pakankamai trumpa, tačiau jos poveikis yra ilgalaikis ir efektyvus. Kaip sakė dr. I.Pečiulienė, ji gali trukti iki 20 savaičių, tačiau kiekvienas žmogus yra unikalus: „Kai kurie žmonės geriau pasijaučia jau po kelių sesijų, kai tuo tarpu kitų problemos gali būti kompleksinės ir prireikia kelių mėnesių, o tam tikrais atvejais terapijos trukmė gali būti skaičiuojama ir metais. Tai labai priklauso nuo problemų pobūdžio ir sunkumo“.

Yra keletas veiksnių, kurie gali nulemti terapijos trukmę, t.y., kiek yra įsisenėjusios problemos, kaip greitai žmogus daro pažangą, kiek streso patiria šiuo metu, kiek sulaukia paramos iš šeimos narių ir kitų žmonių ir kt. Taigi, kiekvienas žmogus su šia terapija turi savo individualią kelionę.