Demencija; bendravimas
Demencija; bendravimas / Shutterstock nuotr.

Kaip atitolinti demenciją? Ekspertai įvardino 14 rizikos veiksnių

manodaktaras.lt
Publikuota: 2024-08-02 09:10
Pasaulyje demencija serga daugiau kaip 55 mln. žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų kone patrigubėti. Tačiau, kaip teigiama 27 demencijos ekspertų parengtoje ataskaitoje, pašalinus konkrečius rizikos veiksnius, būtų galima išvengti arba atitolinti beveik pusę demencijos atvejų, teigiama CNN Health.
Remiantis naujausių įrodymų apžvalgomis, 2024 m. liepą paskelbtoje JAV demencijos prevencijos, intervencijos ir priežiūros komisijos (angl. The Lancet Commission on demence prevention, intervention and care) ataskaitoje prie jau žinomų 12 demencijos rizikos veiksnių pridedami dar du rizikos veiksniai – didelis cholesterolio kiekis ir regėjimo praradimas.

Taigi, 14 demencijos rizikos veiksnių:

  1. Žemesnis išsilavinimas
  2. Galvos traumos
  3. Fizinis pasyvumas
  4. Rūkymas
  5. Per didelis alkoholio vartojimas
  6. Arterinė hipertenzija
  7. Nutukimas
  8. Cukrinis diabetas
  9. Klausos praradimas
  10. Depresija
  11. Oro tarša
  12. Socialinių ryšių stoka
  13. Aukštas cholesterolio lygis
  14. Regėjimo praradimas.

Iš pradžių 12 rizikos veiksnių buvo susiję su 40 proc. demencijos atvejų, tačiau naujojoje ataskaitoje teigiama, kad, atsižvelgus į 14 rizikos veiksnių, būtų galima pašalinti arba atitolinti 45 proc. demencijos atvejų, sakė pagrindinė ataskaitos autorė dr. Gill Livingston, Londono universitetinio koledžo pagyvenusių žmonių psichiatrijos profesorė.

Didelis cholesterolio kiekis vidutiniame amžiuje, maždaug nuo 40 metų, buvo susijęs su 7 proc. demencijos atvejų, o negydomas regėjimo praradimas vėlyvame amžiuje – su 2 proc. atvejų.

Įtaka smegenų funkcijai

Ekspertai teigė, kad ataskaitoje nėra nustatyta, jog šie rizikos veiksniai tiesiogiai sukelia demenciją. Taip pat gali būti, kad kai kurie rizikos veiksniai gali būti ankstyvieji demencijos diagnozės požymiai, o tai reiškia, kad šių veiksnių pašalinimas ne visada sumažina riziką susirgti šia liga, pranešime spaudai sakė Oksfordo universiteto Senatvės psichiatrijos fondo katedros vedėjas dr. Klaus Ebmeier.

Ryšys tarp riebalų pertekliaus ir demencijos gali būti susijęs su kūno riebalų dalyvavimu medžiagų apykaitos ir kraujagyslių procesuose, susijusiuose su beta amiloido baltymo, kuris yra Alzheimerio ligos požymis, kaupimusi.

Remiantis 2022 m. atlikto tyrimo duomenimis, fiziniai pratimai gali padėti išvengti demencijos, nes didina baltymo, kuris stiprina smegenų ląstelių tarpusavio ryšį, kiekį. Fiziniai pratimai taip pat gali sumažinti uždegimą, kuris žudo nervines ląsteles. O socialinis aktyvumas gali padėti žmogui sumažinti stresą ir geriau naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Švietimas taip pat labai svarbus dėl kelių priežasčių. Pasak dr. G. Livingston, aukštesnis išsilavinimas „padeda žmonėms priimti tinkamus sprendimus, be to, yra susijęs su geresniu darbu, o geresni finansai suteikia daugiau galimybių rinktis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugas ir gyvenamąją vietą“.

Visus šių rizikos veiksnių mechanizmus reikia toliau tirti, sakė Amerikos neurologijos akademijos bendradarbis dr. Glen R. Finney, kuris tyrime nedalyvavo.

Nuo to, kaip gerai žmogus girdi ar mato, priklauso jo gebėjimas bendrauti su aplinka, prasmingai bendrauti su kitais žmonėmis ir būti fiziškai aktyviam. Visi šie jutimai stimuliuoja smegenis ir didina jų kognityvinį rezervą, sakė Neurodegeneracinių ligų instituto Floridoje tyrimų direktorius Richard’as Isaacson’as.

Mokslininkai vis dar bando suprasti, kokie oro taršos komponentai gali būti atsakingi už ryšį su demencijos rizika, tačiau buvo nustatyta, kad dalelės kaupiasi Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse amiloido plokštelėse. Gyvenimas netoli greitkelio taip pat siejamas su didesne demencijos rizika.

Ragina imtis veiksmų

Dr. Susan Kohlhaas, Jungtinės Karalystės Alzheimerio tyrimų organizacijos tyrimų vykdomoji direktorė, pranešime spaudai teigė, kad daugelį šių rizikos veiksnių žmonės gali pašalinti patys.

„Kalbant apie oro taršą bei ankstyvąjį vaikų ugdymą, tai yra svarbiau už atskirus asmenis ir bendruomenes, – teigė S. Kohlhaas. – Reikia struktūrinių pokyčių visuomenėje, kad kiekvienas turėtų geriausią galimybę gyventi sveiką gyvenimą be demencijos poveikio. Visuomenės sveikatos vadovai turėtų į tai atsižvelgti“. 

Remdamiesi rizikos veiksniais autoriai taip pat rekomendavo 13 politikos ir gyvenimo būdo pakeitimų, kurie padėtų išvengti demencijos arba ją geriau valdyti.

Anot jų, turėtų būti visiems visuomenės piliečiams užtikrintas kokybiškas švietimas; išplatinta informacija apie cigarečių rūkymo ir besaikio alkoholio vartojimo keliamą pavojų bei būdus, kaip jo atsisakyti, rūkymo viešose vietose prevenciją.

Asmenys turėtų užsiimti pažintinę veiklą skatinančia veikla, kontaktinio sporto metu ar važiuodami dviračiu naudoti galvos apsaugą ir reguliariai sportuoti.

Optimalaus kūno svorio palaikymas ir kuo ankstyvesnis nutukimo gydymas taip pat padeda išvengti diabeto rizikos. Autoriai taip pat rekomendavo nuo 40 metų amžiaus palaikyti ne didesnį kaip 130 mmHg sistolinį kraujospūdį.

Taip pat svarbu laiku gydyti depresiją, klausos, regėjimo sutrikimus ir padidėjusį cholesterolio kiekį.

Parengta pagal: edition.cnn.com