Vizitas pas gydytoją

Sveikatos pažyma į mokyklą – proga pastebėti vaiko sveikatos problemas

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2022-08-21 12:00
Vasaros pabaigoje tėvai neretai susizgrimba, kad jau greitai mokslo metų pradžiai ir reikės sveikatos pažymos į ugdymo įstaigą. Tiems, kad nepasirūpino anksčiau apsilankyti su vaiku pas šeimos gydytoją, teks ne tik palaukti eilėje, bet dėl tokių pacientų antplūdžio ir mediko apžiūra gali būti gerokai formalesnė. Šeimos gydytojo klinikos „Sanus Sum“ gydytoja Žaneta Genutienė portalui manodaktaras.lt sako, kad į profilaktinį patikrinimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Jeigu vaikai mažai serga, tai profilaktinis apsilankymas pas šeimos gydytoją gali būti itin svarbus. Tai proga laiku pastebėti sveikatos sutrikimus, kurių laiku nepastebėjus, ateityje gali būti lemtingų pasekmių.
Šeimos gydytoja Žaneta Genutienė.

Šeimos gydytoja Žaneta Genutienė.

Šeimos gydytoja sako, kad geriausia profilaktiniam patikrinimui atvykti liepos ar net birželio mėnesį, kol dar nėra prasidėjęs pažymų gavimo bumas, tuomet tikrai vaiko sveikata bus patikrinta nuodugniau. Medikė nepritaria tėvų požiūriui, kad ši pažyma yra tik formalumas, nes profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo metu tenka pastebėti ne vieną rimtą sveikatos problemą. „Dabar labai dažnai tenka pastebėti stuburo problemas, tai nestebina, nes per karantiną vaikai prie kompiuterio praleisdavo po 8-10 valandų per parą. Pasitaiko, kad net 4-5 metų vaikų stuburai jau būna iškrypę, matome raumenų disbalansą. Atkreipi tėvų dėmesį, bet jie ne visada susirūpina. O juk sveikas stuburas labai svarbus tolimesniam vaiko vystymuisi. Laiku nepasirūpinus, kaip ištaisyti vaiko laikyseną, ateityje gali būti didelių bėdų“, – tvirtina Ž.Genutienė.

Šeimos gydytoja pastebi, kad profilaktinio patikrinimo metu tenka nustatyti regėjimo sutrikimus. Apžiūrėdama paauglius medikė sako pastebinti lytinio brendimo sutrikimus, ypatingai berniukams neretai padidėja krūtys.

Medikė rekomenduoja tėvams kartą metuose atlikti vaikams bendruosius kraujo tyrimus, kad galėtų įsitikinti, ar nėra mažakraujystės grėsmės. „Reikėtų patikrinti hemoglobiną ypač tiems vaikams, kurie pasirodo pas medikus kartą metuose, nes maistas, kurį vaikai valgo irgi ne visada būna pilnavertis, o kraujo tyrimas ir parodo, ar yra kokių medžiagų stygius. Taip pat verta išsitirti gliukozę, patikrinti cholesterolio kiekį“, – rekomenduoja šeimos gydytoja Ž.Genutienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu daugėja vaikų, kurių cholesterolio rodikliai per aukšti. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį toms šeimoms, kuriose ši sveikatos problema yra paveldima. „Anksčiau vaikams tokio tyrimo nedarydavome, o dabar rekomenduojama jį atlikti vaikams net nuo 7 metų“, – teigia gydytoja. Cholesterolis labai susijęs su nutukimu, o turinčių antsvorį ar nutukusių vaikų labai padaugėjo. „Dabar tokių vaikų yra kas penktas, o kuo anksčiau aptinkame padidėjusį cholesterolį, tuo geriau galime pritaikyti gydymą“, – teigia šeimos gydytoja. Ji pastebi, jog panaši situacija ir su gliukozės koncentracija kraujyje, kadangi vaikai itin mėgsta gerti gausiai saldintus gėrimus, kurie labai didina cukraus kiekį organizme.

Medikės teigimu, nutukusiems vaikams iškyla ir dar viena grėsmė – padidėjęs kraujospūdis, o jis labai kenkia širdies veiklai. Todėl ji matuoja kraujospūdį vaikams nuo 3-4 metų. „Neretai tėvai nekreipia dėmesio ir net nesusimąsto, kad vaiko apkūnumas gali slėpti grėsmingus sveikatos pokyčius, kurie dabar negydomi ateityje pridarys rimtų problemų“, – įspėja šeimos gydytoja Ž.Genutienė.   

Medikė pastebi, jog tėvai ne visada atkreipia dėmesį ir į elgesio sutrikimus. „Koncentracijos stoka, hyperaktyvumas, vaikai negali susikaupti mokykloje per pamokas, nesugeba atlikti elementarios užduoties. Turime specialius testus, testuojame ir gana dažnai tenka pastebėti tokius sutrikimus“, – pastebi šeimos gydytoja.

Gydytoja sako, kad ir paaugliai turi nemažai psichologinių problemų, kurias ne visada pastebi jų tėvai. Neretai „nurašo“ paauglystei ir nekreipia deramo dėmesio. „Tikrai fiksuojame daugiau paauglių nusiskundimų dėl panikos priepuolių, nerimo, netgi depresijos, ko tėvai tiesiog nepastebi, o gydytojas gali pamatyti. Todėl kartais verta išprašyti tėvus iš kabineto ir pasikalbėti su vienu paaugliu, tada kur kas geriau atsiskleidžia jo problemos“, – patirtimi dalinasi šeimos gydytoja Ž.Genutienė. Jos teigimu, savižudybių tarp paauglių skaičius vis dar didelis todėl, kad suaugusieji nepastebi akivaizdžių vaikų psichologinių problemų.

Medikei yra tekę pastebėti ir paauglių valgymo sutrikimų, dažniausiai būdingų 15-16 metų mergaitėms. Kartais tėvai pastebi, jog vaiko svoris ne sveikai per mažas, ir kreipiasi į medikus, bet toli gražu ne visi, medikams tenka atkreipti jų dėmesį.

Identifikavus vaiko sveikatos sutrikimus, šeimos gydytojai gali ir patys rekomenduoti gydymą ar gyvenimo būdo korekciją arba siųsti konsultacijai pas specialistus, bet tai priklauso nuo problemos pobūdžio. Užfiksavus pablogėjusį regėjimą, vaikas siunčiamas pas akių gydytoją, kad būtų nuodugniau ištirtas. Jeigu reikia, okulistai paskiria ir akinius. „Jeigu matai, kad yra psichologinės problemos, kad ir tie patys valgymo sutrikimai, ir akivaizdu, jog būtina psichologo ar net psichiatro konsultacija, žinoma, kad siunčiu specialisto konsultacijai. Na, o pastebėjusi krypstantį stuburą, iš pradžių rekomenduoju mankštą, tik nesu tikra, ar vaikai namuose ją daro. Tad rekomenduoju pasikonsultuoti su traumatologu, kuris gali įvertinti, kiek stipriai yra pakenkta stuburui, o tada jau vaiką gali gydyti reabilitologas“, – pasakoja medikė.

Pasak jos, svarbiausias šeimos gydytojo uždavinys – laiku pastebėti problemą, nes laiku pradėjus gydymą, išgydomos ir plokščiapėdystės, ir kojų ar stuburo iškrypimai, todėl tėvams reikėtų pasižiūrėti į sveikatos pažymą ne formaliai, o pasinaudoti proga ir įsitikinti, ar jų vaikas tikrai sveikas.