Susilpnėjęs imunitetas ar imunodeficitas: kaip atskirti

Kas yra imunodeficitas

Imunodeficitas bendrąja prasme yra būklė, kai imuninei sistemai nebepavyksta veiksmingai apginti organizmo nuo bakterijų, virusų ar grybelių, galinčių sukelti įvairias ligas.

„Mūsų imuninė sistema susideda iš daugybės komponentų. Jei imunitetą įsivaizduotume kaip plytų namą, tai išbyrėjus vienai plytai, namas nesugriūna. Tačiau jei daug plytų pamažu ima byrėti, atsiranda skylė. Sveikatos atžvilgiu ši „skylė“ reiškia, jog žmogus pradeda sirgti įvairiomis infekcijomis. Jos gali būti neįprastos, arba įprasta infekcija staiga prisikabina ir žmogus niekaip nepasveiksta. Arba gali atsirasti autoimuninės sistemos ligos, kai pats organizmas ima save žaloti“, – VUL Santaros klinikų nuotolinėje konferencijoje pasakojo gydytoja alergologė-klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė.

Pirminis ir antrinis imunodeficitas: kaip išsivysto

Imunodeficitas paprastai skirstomas į pirminį ir antrinį.

Pasak gydytojos alergologės-klinikinės imunologės dr. Kotrynos Linauskienės, pirminis imunodeficitas – tai įgimta imuninės sistemos pažaida arba žmogaus organizmo gynybos sutrikimas infekcijų atžvilgiu. Asmenims, kuriems nustatomas pirminis imunodeficitas, dažnai prireikia ne vieno antibiotikų kurso, o galiausiai gali prireikti ir gydymo ligoninėje.

Antrinis imunodeficitas, pasak gydytojos, gali išsivystyti, žmogui sergant įvairiomis hematologinėmis, reumatologinėmis ar nefrologinėmis ligomis, arba taikant specifinį gydymą, nukreiptą į B limfocitus. „Mažėjant B limfocitų, mažėja ir imunoglobulinų gamyba, kitaip tariant, sutrinka atminties ląstelių gamyba. Todėl toks asmuo dažnai serga peršalimo ar kitomis ligomis, nes organizmo ląstelės „nebeįrašo į atminties biblioteką“, kad jau buvo sutikęs tokį sukėlėją“, – paaiškino dr. K. Linauskienė.

Susilpnėjusi imuninė sistema ar imunodeficitas?

Dažnai sergant peršalimo ar kitomis tiek virusinėmis, tiek bakterinėmis ligomis, neretai žmogus susirūpina susilpnėjusiu imunitetu. Tačiau susilpnėjiusi imuninė sistema dar nereiškia, jog sergate imunodeficitu.

Specialistės patarė atkreipti dėmesį į tai, kokios yra infekcijos, kuriomis sergate, ir koks yra tų susirgimų pobūdis. Jei, tarkim, dažnai sergate bakterinėmis infekcijomis ir jums per metus reikia ne vieno antibiotikų kurso (gali būti net leidžiamų į veną) – tai jau rimtas signalas susirūpinti ir atlikti išsamesnius sveikatos tyrimus.

„Imunodeficitai yra gana retos ligos. Jie ne taip greitai diagnozuojami, mat pirmiausia yra tiriamos dažniau pasitaikančios būklės. Pavyzdžiui, jei žmogus dažnai serga sloga, kuri komplikuojasi sinusitu, kartais tai gali būti dėl lėtinės nosies gleivinės uždegimo arba dėl alerginės slogos. Gali būti, kad žmogus turi nosies defektą. Gali būti nosyje daug polipų, dėl to pacientas niekaip nepasveiksta nuo lėtinės slogos. Arba jei kartojasi plaučių uždegimai, gali būti, kad žmogus serga bronchektaze. Arba jam daugelį metų buvo neteisingai gydoma astma ir pan.“, – kalbėjo prof. L.Malinauskienė.

Tad, jei jums dažnai kartojasi įvairios ligos, geriausiai kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, esant poreikiui, išrašys siuntimus pas kitus specialistus.

Kaip diagnozuojamas imunodeficitas

Norint diagnozuoti imunodeficitą, pasak gydytojų alergologių, labai svarbi yra pirminė anamnezė – paciento pasakojimas, nusiskundimai apie simptomus, kaip dažnai pasireiškia viena ar kita infekcija. Tuomet pagal kiekvieno paciento simptomatiką atliekami įvairūs tyrimai: tiek alergologiniai tyrimai, tiek imuninių ląstelių specifinis skaičiavimas. Kartais tikrinamas organizmo atsakas į vakcinaciją kaip diagnostinį būdą pirminiam imunodeficitui nustatyti. Neretai pacientas siunčiamas ir kitų specialistų konsultacijai, siekiant įvertinti kitas galimas patologijas.

Kaip teigė prof. L. Malinauskienė, ne visada pavyksta nustatyti, kas sukėlė imunodeficitą: „Kartais tai įvyksta dėl genų sutrikimo. Arba imunodeficitą galėjo sukelti kitos ligos – tokiu atveju kalbame apie antrinį imunodeficitą, kuris galėjo išsivystyti dėl tam tikrų vaistų vartojimo, gydant lėtines ligas. Ši būklė gali būti laikina ir imuninė sistema sugeba po kurio laiko atsistatyti“.

Santaros klinikose šiuo metu gydoma apie 120 suaugusiųjų pacientų, sergančių pirminiu imunodeficitu, ir maždaug 40 asmenų, sergančių antriniu imunodeficitu.

Ar imunodeficitas gali būti išgydomas

Kaip teigė specialistės, kai kuriais atvejais pirminis imunodeficitas gali būti išgydomas, pvz. jei jis yra diagnozuotas kūdikystėje – tokiu atveju vaikui atliekama kaulų čiulpų transplantacija.

Suaugusiems, sergantiems pirminiu imunodeficitu, daugeliu atveju taikoma pakaitinė terapija, pvz. pacientui leidžiami imunoglobulinai, jei pasireiškia jų trūkumas ir pan. Svarbiausia, anot gydytojų alergologių, laiku nustatyti ligą, kol neišsivystė komplikacijos.

„Jei žmogus dažnai serga infekcinėmis ligomis, jos palieka žalojantį poveikį organams, tarkim, bronchai, plaučiai gali suirti ir tapti nebe tokie veiksmingi. Nors imunodeficitas ir gydomas, deja, bronchų jau nebepavyksta pilnai atsatyti“, – sakė gydytoja alergologė-klinikinė imunologė prof. L.Malinauskienė.

Deja, didžioji dalis pirminių imunodeficitų Lietuvoje, kai teigė dr. K. Linauskienė, diagnozuojama suaugusiame amžiuje: „Tuo mes išsiskiriame iš kitų Europos šalių, mat daugelyje jų pirminis imunodeficitas diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje. Viena to priežasčių, Lietuvoje nėra naujagimių patikros dėl pirminio imunodeficito. Taigi, turime kur tobulėti“.

Norint išvengti antrinio imunodeficito, gydytojos pabrėžė, jog svarbiausia neignoruoti pasireiškusių simptomų, „neužleisti“ ligos ir laiku kreiptis į gydytojus. Taip bus išvengta galimų komplikacijų.

Norint kasdien gerai jaustis ir turėti stiprų imunitetą, svarbu:

• Pakankamas kokybiškas miegas
• Sportas, kasdienė mankšta arba fizinis aktyvumas
• Subalansuota mityba
• Streso kontrolė

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją alergologą-klinikinį imunologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.