Su nutukimu visą gyvenimą kovojusi Vida šiandien džiūgauja: „Ištirpę beveik 70 kg – ne pabaiga“

Daugelį metų Vida tikėjosi, jog svoris nukris savaime – neva užtenka pasilaikyti kelių rūšių dietų ir daugiau pajudėti. „Kiek save pamenu, visuomet daug svėriau. Tačiau 187 kg buvo jau galutinė riba. Sirgau įvairiomis ligomis – cukriniu diabetu, astma, turėjau aukštą kraujospūdį, vargino venų problemos, nuo per didelio svorio ėmė skaudėti klubo ir kelio sąnariai. Ir vieną dieną, kai sugebėjau nueiti tik tris metrus neprisėdusi, staiga dingtelėjo mintis, jog ateis metas, kai apskritai nebeatsikelsiu iš lovos. Tada pagaliau priėmiau gydytojo Vitalijaus Eismonto pasiūlymą skrandžio mažinimo operacijai“, – savo patirtimi dalinosi moteris.

Vida neslėpė, jog šiam kraštutiniam žingsniui ilgai nesiryžo, mat nuo jaunystės baiminosi baltų chalatų, daktarų, jau nekalbant apie operaciją. Tačiau dabar, kai nuo skrandžio mažinimo operacijos praėjo pusantrų metų ir jai pavyko numesti kone 70 kg, sako, gailisi tik vieno – kodėl tam nesiryžo anksčiau.

„Žinoma, nėra taip lengva kaip atrodo. Kadangi po operacijos gerokai sumažėjo mano skrandžio tūris, turėjau kardinaliai pakeisti visą savo mitybą, porcijų dydį, pradžioje valgiau tik skystą maistą, visko mokiausi iš naujo, reikėjo daug kantrybės ir valios. Galiausiai pradėjau reguliariai sportuoti. Ir tai, kaip dabar jaučiuosi, man labai patinka”, – šypsosi Vida, šiandien sverianti apie 116 kg, ir priduria, jog tai dar ne pabaiga.

Labiausiai moteris džiaugiasi, jog nebeliko daugelio ją kamavusių ligų – astmos, diabeto, susireguliavo kraujospūdis, dingo kraujotakos problemos. Tik sudilusį klubo ir kelio sąnarį, sako, visgi teks keisti. Tačiau svarbiausia, pripažįsta – sugrįžo pasitikėjimas ir gyvenimo džiaugsmas.

Nutukimas prilyginamas epidemijai

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. ataskaita, Europoje nutukimu serga kas trečias suaugęs ir kas trečias mokyklinio amžiaus vaikas. PSO duomenimis, 2016 m. buvo daugiau nei 650 mln. nutukusių žmonių visame pasaulyje, todėl viršsvorio ir nutukimo problema jau yra prilyginama epidemijai.

Remiantis 2020–2021 metų Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 21,7 proc. moksleivių turėjo per didelį svorį, iš jų – 14,8 proc. turėjo viršsvorį, 6,9 proc. – nutukimą (ši liga diagnozuota 7,8 proc. berniukų ir 6 proc. mergaičių).

Pagrindinės nutukimo priežastys

Kai žmogaus kūno masės indeksas (KMI) siekia nuo 25 iki 30 – nustatomas viršsvoris, kai KMI siekia 30+, jau yra diagnozuojamas nutukimas, kuris gali būti pirmo laipsnio (KMI: 30–35), antro laipsnio (KMI: 35–40) ir trečio (KMI: 40+).

Pasak „Mėmelio klinikos“ gydytojo pilvo chirurgo dr. Vitalijaus Eismonto, antsvorio ir nutukimo problema yra gana sudėtinga, daugialypė, gyvuojanti jau daugelį metų: „Nors pastaruosius dešimtmečius daug apie tai kalbama, visgi nutukimu sergančių žmonių skaičius didėja. Pagrindinėmis šios ligos priežastimis laikoma genetika ir netinkamas gyvenimo būdas, t.y., nesubalansuota mityba, blogi maitinimosi įročiai“.

Nutukusiems žmonėms yra būdingas nereguliarus ir netinkamas valgymas, t.y., valgoma gausiai, neretai – vakarais ar net naktimis, dažniausiai – vieną kartą per dieną. Jaunimas itin mėgsta „greitą“ maistą, kuris yra itin kaloringas, perdirbtas, prisotintas transriebalų. Kita nutukimo priežastis – netinkamas gyvenimo būdas, mažesnis fizinis aktyvumas, daugiau sėdimo darbo, kai daugiau suvartojama kalorijų nei „sudeginama“.

Skrandžio mažinimo operacija – kraštutinė priemonė

Nutukimas, kaip teigia pilvo chirurgas dr. V.Eismontas, niekada nepradedamas gydyti nuo operacijos – tai paskutinė priemonė, kuri taikoma tik tuomet, jei visi kiti metodai nebuvo efektyvūs.

„Pirmiausia pacientas konsultuojasi su gydytoju gastroenterologu, endokrinologu, dietologu, gauna įvairių rekomendacijų, kaip padėti sureguliuoti savo kūno svorį, kaip judėti, kaip teisingiau maitintis ir pan. O pas bariatrinės (nutukimo) chirurgijos gydytoją kreipiamasi tik tuomet, kai daugelį metų nutukimo problemos nepavyksta įveikti minėtomis konservatyviomis priemonėmis: gyvenimo būdo pokyčiais, dieta, sportu ir kt.“, – paaiškino chirurgas.

Į bariatrinės chirurgijos specialistus kreipiasi asmenys, kurių KMI yra didesnis nei 30, tuomet jau yra svarstoma operacinio gydymo galimybė, t.y., siūloma atlikti vieną iš dviejų dažniausiai Lietuvoje bei pasaulyje atliekamų skrandžio mažinimo operacijų: vertikalią skrandžio rezekciją ar apylankos operaciją.

Vertikali skrandžio rezekcija arba kitaip dar vadinama „rankovės“ operacija, kurios metu skrandis vertikaliai padalinamas į dvi dalis, pasak dr. V.Eismonto, yra populiariausia (atliekama apie 60–70 proc. dėl nutukimo besikreipiančių pacientų): „Jos metu skrandis yra vertikaliai perkerpamas ir susiuvamas. Mažesnioji skrandžio dalis (iki 100 ml tūrio) lieka pas pacientą, o didžioji – pašalinama iš pilvo ertmės. Kadangi didžiojoje skrandžio dalyje yra likę alkio receptoriai, vadinasi, žmogus po operacijos nebejaučia alkio, todėl mažiau valgo, mažiau gauna kalorijų, greičiau ima kristi svoris“.

Skrandžio apylankos operacijos metu, kaip paaiškino gydytojas, skrandis yra padalinamas į dvi dalis horizontaliai, t.y., viršutinėje dalyje suformuojamas 70–100 ml talpos skrandis, apatinė dalis lieka didesnė, tačiau, kitaip nei vertikalios operacjos metu, ji nėra pašalinama iš pilvo ertmės (bet į ją maistas jau nepatenka).

Skrandžio apylankos operacija yra išskirtinė tuo, jog mažasis skrandis jos metu sujungiamas su plonąja žarna, tokiu būdu yra sutrumpinamas virškinimo kelias, t.y., maistas iš mažojo skrandžio patenka tiesiai į plonąją žarną, aplenkdamas dvylikapirštę žarną ir dalį plonosios žarnos.

Turi keistis ne tik mityba ar gyvenimo būdas, bet ir mąstysena

Abi minėtos operacijos, skirtos nutukimui gydyti, pasak chirurgo V.Eismonto, yra vienodai veiksmingos, visgi vertikalioji skrandžio operacija yra šiek tiek techniškai lengvesnė tiek chirurgui, tiek pačiam pacientui.

„Abi operacijos trunka apie 1,5–2 val. Ligoninėje pacientas praleidžia iki dviejų dienų. Po operacijos būtinas griežtas mitybos režimas – pacientas turi iš naujo mokytis valgyti. Sunkiausias yra pirmas mėnuo po operacijos, kai pacientas gali valgyti tik skystos konsistencijos maistą, o jau antrą mėnesį pamažu gali grįžti prie įprastos mitybos, tik, aišku, porcijos yra gerokai mažesnės. Pradžioje žmogus jaučia silpnumą, bet pamažu supranta, kaip maitintis, kada pradėti sportuoti ir kaip grįžti į normalų ritmą“, – pasakojo gydytojas.

Ryškus svorio mažėjimas įvyksta per pirmą mėnesį ir pamažu krenta metų laikotarpyje, po to gali sustoti. Priklausomai nuo asmens KMI, per pirmą mėnesį jis gali numesti nuo 8 iki 15 kg, vėliau svoris mažėja lėčiau. Toks svorio mažėjimas, anot specialisto, yra efektyviausias ir sveikiausias, mat sumažėja perteklinės odos atsiradimo tikimybė: „Kuo vyresnis pacientas ir kuo greičiau krenta kūno svoris, tuo didesnė tikimybė, kad jo oda nespės išsitempti ir liks jos perteklius. Tada jau gali prireikti plastinės operacijos“.

Ar skrandis vėliau neišsitemps? – tai vienas dažniausiai pacientų užduodamų klausimų prieš operaciją.

Kiekvienas virškinimo procese dalyvaujantis organas, kai į jį patenka maistas, pasak dr. V.Eismonto, yra linkęs šiek tiek išsitempti, taigi, ir po operacijos sumažintas skrandis gali šiek tiek prasitampyti: „Tačiau žmogus, ryždamasis šiai operacijai, turi suprasti svarbiausią dalyką – reikia išmokti gyventi kitaip, nes kelio atgal jau nėra. Reikia išmokti keisti ne tik savo mitybą ar gyvenimo būdą, bet ir mąstyseną. Juk operacijos tikslas – padėti gydyti nutukimą, kad gyvenimas taptų kokybiškesnis“.