Prieširdžių virpėjimas: kardiologė pataria neignoruoti pirmųjų simptomų
Prieširdžių virpėjimas, anot doc. J.Barysienės, yra itin dažna liga, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Statistikos duomenimis, ja serga maždaug kas trečias žmogus nuo 55 metų.
Gydytoja pastebi, jog dažniau ši patologija nustatoma vyrams, tačiau sulig amžiumi susirgimų skaičius tarp lyčių pasiskirsto tolygiai: „Kuo vyresnis amžius, tuo didesnė tikimybė atsirasti šiam širdies ritmo sutrikimui. Tačiau paskutiniaisiais dešimtmečiais daugėja ir jaunų žmonių, sergančių šia liga. Prieširdžių virpėjimu sergančių asmenų skaičius didėja dėl senėjančios bendrosios populiacijos, gerėjančios diagnostikos, daugėjant sergančių arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, nutukusių asmenų skaičiui“.
Būdingi simptomai
Prieširdžių virpėjimas yra gana klastinga liga, mat kai kuriais atvejais žmogus gali ir nejausti jokių simptomų. Tačiau dažniausiai šiai būklei būdinga:
- dažnas, neritmiškas širdies plakimas (žmogus neretai sako, jog širdis „verda“, virpa, daužosi)
- dusulys
- dėl oro trūkumo pablogėja fizinio krūvio tolerancija
- diskomfortas krūtinės srityje
- netolygus, padažnėjęs pulsas
- nuovargis, silpnumas
- galvos svaigimas
Kartais žmogus jaučia ir tokius netipinius šiai būklei simptomus kaip pykinimas, šleikštulys, nemiga. Todėl, anot gydytojos kardiologės, labai dažnai sunku susigaudyti, kas sukelia tokią būklę, mat minėti simptomai gali būti būdingi ir kitoms ligoms.
Tačiau būna tokių atvejų, kai prieširdžių virpėjimas nepasireiškia jokiais simptomais. Apie šią ligą žmogus paprastai sužino atsitiktinai, atėjęs pas kardiologą, pavyzdžiui, kai prireikia atnaujinti vairuotojų sveikatos medicininę pažymą, arba kitos profilaktinės sveikatos patikros metu.
„Taigi, profilaktinės apžiūros metu atlikus elektrokardiogramą, pacientui nustatome prieširdžių virpėjimą, nors jis to net neįtarė. Tai itin pavojinga liga, mat šios ligos metu suaktyvėja trombogeniniai mechanizmai ir širdies ertmėse susiformuoja kraujo krešuliai, kurie gali nukeliauti į gyvybiškai svarbius organus: galvos smegenis, vidaus organus, galūnes“, – pabrėžė gydytoja kardiologė doc. J.Barysienė.
Kas išprovokuoja prieširdžių virpėjimą
Gydytojos teigimu, šios ligos rizikos veiksniai dažniausiai yra susiję su struktūrine širdies liga ir su netinkama gyvensena:
- sėslus gyvenimo būdas
- gausi, nereguliari, nesubalansuota mityba
- nutukimas
- didelis gyvenimo tempas
- cukrinis diabetas
- hipertenzija
„Taip pat noriu pabrėžti, jog praktiškai nėra ligos, kuri negalėtų išprovokuoti ir sudaryti palankių sąlygų prieširdžių virpėjimo atsiradimui, pvz. inkstų, plaučių, skydliaukės ligos ir kt. Galima sakyti, jog prieširdžių virpėjimas nėra atskira liga, o veikiau – daugelio ligų simptomas“, – kalbėjo gydytoja kardiologė.
Jei delsiama kreiptis – gresia pavojingos komplikacijos
Gydytoja kardiologė doc. J.Barysienė pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai žmonės, net ir pajutę aiškius pirmuosius simptomus, delsia pusę metų ar net ilgiau, kol prisiruošia kreiptis į kardiologą: „Dažnas kreipiasi tik tuomet, kai pasijunta itin blogai, o tada mes matome, kad prieširdžių virpėjimas jau yra išplėtęs širdį, susilpninęs jos jėgą, dėl to jos susitraukimų dažnis būna gerokai sulėtėjęs. Žmogus prisipažįsta, kad jam ir kojos tinsta, kamuoja dažnas dusulys. Tokie ligos atvejai jau yra sunkūs“.
Kuo vėliau žmogus kreipiasi, tuo komplikacijų rizika didėja, o kardiologams suvaldyti šią patologiją tampa vis sunkiau.
Gydytoja kardiologė paaiškino, jog atsiradus prieširdžių virpėjimui per pirmąją parą ima formuotis pirmieji krešuliai, o po dviejų parų jų susiformavimo tikimybė prieširdžiuose dar labiau padidėja.
„Atsiradę krešuliai yra labai pavojingi, nes gali nukeliauti į arterinę kraujotaką ir pasiekti smegenis, inkstus, pilvą, žarnyną, rankas ir kojas. Tokiu būdu gresia trombinės embolinės komplikacijos, – teigė doc. J.Barysienė. – Sergantiems prieširdžių virpėjimu dažniausia staigios širdinės mirties priežastimi ir būna insultas, nes širdyje susiformavęs didelis trombas užkemša svarbias smegenų kraujagysles, sukeldamas didelę smegenų pažaidą“.
Remiantis statistiniais duomenimis, mirties rizika sergantiems prieširdžių virpėjimu yra du kartus didesnė, nei sveikiems žmonėmis.
Liga – neišgydoma, tačiau yra būdai sau padėti
Prieširdžių virpėjimas, deja, nėra išgydomas, nes, pasak gydytojos kardiologės, nėra vienos tikslios jo atsiradimo priežasties (jam įtakos gali daryti ir genetika, ir jau minėtos gretutinės ligos, gyvensenos, aplinkos ypatumai ir kt.)
Tačiau yra galimybė sumažinti simptomus, ritmo sutrikimo pasikartojimų dažnį bei pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinant komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas ir tromboembolijos, išsivystymo riziką.
„Pacientui, sergančiam prieširdžių virpėjimu, turi būti skiriami kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai), širdies susitraukimų dažnį kontroliuojantys ir sinusinį ritmą sugrąžinantys vaistai. Jei ritmo sutrikimas kartojasi, tuomet taikomas intervencinis gydymo būdas, kurio metu gydytojai elektrofiziologai izoliuoja tas paciento širdies zonas, kuriose ir kyla ritmo sutrikimas. Jei gydymas skiriamas laiku, yra tikimybė, jog suretinsime širdies ritmo sutrikimus, sumažinsime simptomus, taip pagerindami žmogaus gyvenimo kokybę“, – paaiškino gydytoja kardiologė doc. J.Barysienė.
Būtina koreguoti savo gyvenseną
Gydytoja kardiologė pirmiausia pataria gydyti jau esamas ligas (ypač arterinę hipertenziją) ir koreguoti savo gyvenseną, t.y., jei yra viršsvoris – mažinti kūno svorį, sėslų gyvenimo būdą keisti į aktyvų, laikytis sveikos mitybos principų ir pan.
Jauno amžiaus žmonėms gydytoja pataria nepersistengti sportuojant, mat per intensyvus fizinių pratimų atlikimas taip pat gali išprovokuoti prieširdžių virpėjimą.
Sulaukusiems 40–45 metų žmonėms rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs visus rizikos veiksnius, esant poreikiui paskirs kardiologo konsultaciją. Vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojama stebėti pulsą, o apsilankius pas šeimos gydytoją, atlikti elektrokardiogramą.
Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją kardiologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.
