Nevaisingumo priežastys kartais gali ir nustebinti
Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, pora į medikus turėtų kreiptis, jei nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas turėtų būti pradedamas vienu metu. Jei yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pvz. mėnesinių ciklo sutrikimai, buvę lytinių organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas, moteris yra vyresnė nei 35 metų, ištyrimą reikėtų pradėti anksčiau, t.y. nelaukti metų.
Kokios yra nevaisingumo priežastys?
Iki 50% atvejų pora negali pastoti dėl įvairiausių moters organizmo sutrikimų, iki 40% – dėl vyro sveikatos problemų ir apie 10% atvejų nevaisingumo priežastis lieka neaiški.
Moterų nevaisingumo priežastys būna įvairios: policistinių kiaušidžių sindromas, sutrikusi hormonų gamyba, dėl ko kiaušidės neatlieka savo funkcijos, dėl lėtinių infekcijų užakę kiaušintakiai, gimdos anomalijos ir kt.Pastoti taip pat trukdo labai tirštos gimdos kaklelio gleivės, neleidžiančios spermatozoidams patekti į gimdą. Nuolat gausėja nutukusių ir turinčių antsvorio moterų, kurioms dažniau nei kitoms pasireiškia ovuliacijos sutrikimai ir su tuo susijęs nevaisingumas.
Moters nevaisingumui nustatyti reikia ištirti kaip vyksta ovuliacija ir koks yra kiaušintakių praeinamumas. Ovuliacijai ištirti atliekamas echoskopinis tyrimas 12 – 15 – tą ciklo dieną. Be to, 3 – 5 – tą ciklo dieną tiriami hormonai, kurie parodo sąlygas vykti ovuliacijai. Apie 21 – 23 ciklo dieną reiktų ištirti kitus hormonus. Dažnai skiriami ne tik lytinių, bet ir skydliaukės hormonų tyrimai. Taip pat atliekami tyrimai dėl lėtinių infekcijų, kurias tinkamai išgydžius atsiranda tikimybė pastoti natūraliai. Kartais aiškinantis nevaisingumo priežastį prireikia atlikti sudėtingus tyrimus stacionare.
Siekiant išsiaiškinti, ar vyras vaisingas, reikia atlikti spermos tyrimą. Jei nustatomi pakitimai, dažniausiai prireikia kvalifikuoto urologo ir/ar endokrinologo konsultacijos. Spermos tyrimas palyginti nesudėtingas, nebrangiai kainuoja, o informacijos suteikia daug. Tik svarbu, kad tyrimą, remiantis PSAO rekomendacijomis, atliktų patyręs specialistas.
Vyrišką nevaisingumą gali sąlygoti sėklos išmetamųjų latakų užsikimšimas: jis gali būti įgimtas arba atsirasti po persirgtų ligų, operacijų, traumų; pirminis sėklidžių funkcijos sutrikimas; varikocelė; tam tikri ejakuliacijos sutrikimai; įvairūs endokrininės sistemos sutrikimai; genetiniai defektai; nenusileidusios ar per vėlai nusileidusios sėklidės (kriptorchizmas), sėklidžių traumos. Spermos rodiklių blogėjimui įtakos turi rūkymas, darbas karštyje, darbas su pramonės, žemės ūkio ar aplinkos toksinais, sunkiaisiais metalais, alkoholio, anabolinių steroidų, narkotikų, kai kurių vaistų vartojimas, ūmios ir lėtinės infekcinės ligos, chemoterapija, kt. įvairūs sutrikimai.
Gydant nevaisingumą, kartais pakanka gydymo vaistais ir reguliarių lytinių santykių. Tačiau medikamentų ir lytinių santykių laiko parinkimas padeda toli gražu ne visiems. Poroms, negalinčioms pastoti dėl kiaušintakių nepraeinamumo, endometriozės, ryškių ovuliacijos sutrikimų ar spermos pakitimų bei kitų priežasčių susilaukti savo vaiko gali padėti pagalbinis apvaisinimas. Lietuvoje vis dar galima išgirsti nuomonę, kad nevaisingumas – tai lemtis, o pagalbinis apvaisinimas – kažkas antgamtiško. Tačiau pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija nevaisingumą įvardija kaip ligą.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje – moderniausias nevaisingumo gydymo būdas, pasaulyje sėkmingai taikomas jau beveik trisdešimt metų. 1978 metų liepos mėn. 25 dieną Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis „vaikas iš mėgintuvėlio” – Louise Brown. Nuo to laiko pasaulį jau išvydo daugiau kaip 3 milijonai vaikų, pradėtų „mėgintuvėlyje“.
Galimybės nevaisingoms Lietuvos poroms taikyti pagalbinį apvaisinimą kaip gydymo būdą atsirado nuo 1993 metų. Iš pradžių moterys buvo prižiūrimos Lietuvoje, bet tik iki kiaušialąsčių subrandinimo, o paskui pora vykdavo į Londoną ir ten būdavo atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF). Tik 1998 metais, Kaune, klinikoje „Motina ir vaikas“, šis ciklas (nuo ištyrimo iki embrionų perkėlimo) buvo atliktas nuo pradžių iki galo. Taigi, pirmajam Lietuvos vaikui, pradėtam pasitelkiant pagalbinio apvaisinimo technologijas, dabar turėtų eiti dvylikti metai.
Lietuvoje neretai pasitaiko atvejų, kad pagalbinio apvaisinimo procedūrai pora nukreipiama per vėlai. Su amžiumi mažėja natūralus moters vaisingumas, o tuo pačiu ir pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybė. Kartais laikas gali būti lemiamas faktorius. Todėl reikia žinoti, kad jei nepavyksta pastoti per vienerius metus – tai ženklas, kad jau reikia kreiptis į specialistus.
