Net ir persirgus vėjaraupiais – virusas tūno organizme: kam būtina skiepytis

Kas būdinga vėjaraupiams

Šiai ūmiai infekcinei ligai būdingas pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas bei karščiavimas. Dažnas ja esame persirgę dar vaikystėje, tačiau ja gali susirgti ir paaugliai bei suaugusieji.

Kaip portalui manodaktaras.lt sakė šeimos gydytoja Jolita Kvizikevičiūtė–Štakonienė, vėjaraupius sukeliantis virusas Varicella zoster dažniau plinta oro lašiniu būdu, tačiau užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus ar pūslelių išskyromis suteptus daiktus: „Tai labai laki infekcija, todėl lengvai plinta nevėdinamose patalpose. Tačiau išorinėje aplinkoje virusas greitai žūva, labai jautrus ultravioletiniams spinduliams. Vėjaraupiai ypač pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms. Serganti vėjaraupiais būsima mama virusą gali perduoti vaisiui per placentą“.

Suaugusiam žmogui, užsikrėtus vėjaraupiais, pasireiškia:

• per pirmąsias ligos dienas – peršalimui būdingi simptomai: karščiavimas, nuovargis,
• galvos ir raumenų skausmai,
• po 1–2 dienų pasirodo niežtintis pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. 

„Suaugusiems dažniausiai bėrimas būna gausesnis ir temperatūra aukštesnė, kuri laikosi ilgiau nei vaikams. Sunkiau serga žmonės, turintys imunodeficitą, pavyzdžiui, vartojantys steroidinius vaistus dėl kitos ligos (pvz., bronchų astmos)“, – paaiškino gydytoja J.Kvizikevičiūtė–Štakonienė.

Vėjaraupiams būdingas polimorfinis bėrimas, t.y., vienu metu kūne pasireiškia skirtingų stadijų bėrimas: pirmiausia pastebimas paraudimas, paskui iškyla pūslelė, kuri vėliau pasidengia šašu. Dažniausiai pradeda berti nuo galvos plaukuotosios dalies. 

Ligos diagnozavimui, anot šeimos gydytojos, reikalingas bent vienas bėrimas galvos plaukuotoje dalyje. Ilgainiui bėrimas plinta po visą kūną, gali berti ir gleivines (burnos, lytinių takų, akių). Bėrimas gali būti išreikštas tik keliomis pūslelėmis, bet jais gali būti nusėtas ir visas kūnas. 

Kokios galimos komplikacijos

Vaikams vėjarupiai dažniausiai pasireiškia lengviau nei suaugusiems. Vėlesniame amžiuje užsikrėtę suaugusieji gali susidurti su sunkesne ligos forma bei jos komplikacijomis, tokiomis kaip: 

1. Bronchitas
2. Plaučių uždegimas
3. Ausų uždegimas
4. Nervų sistemos pažeidimas (pvz., encefalitas, meningitas)
5. Bakterinės odos, sąnarių infekcijos
6. Sepsis
7. Mirtis.

Jei susirgote vėjaraupiais:

• valgykite sveiką, subalansuotą maistą;
• vartokite pakankamą skysčių kiekį;
• jei karščiuojate, galite išgerti paracetamolį;
• galima praustis po vėsiu dušu, kūną švelniai nusausinant rankšluosčiu;
• jei vargina niežulys, galima vartoti vaistus nuo alergijos (antihistamininiai preparatai). Taip pat yra specialų priemonių odai – kremų, putų, padedančių sumažinti niežulį. 
• bėrimus galima dezinfekuoti, kad jie greičiau džiūtų ir gytų. 

Persirgus – įgyjamas imunitetas, bet virusas lieka

Pasak gydytojos, Varicella zoster virusas „pasislepia“ giliai nervų sistemos branduoliuose ir net ir po daugelio metų gali sugrįžti kaip juosiančioji pūslelinė, pavyzdžiui, susilpnėjus imunitetui ar esant kitoms virusui plisti tinkamoms sąlygoms.

Pasireiškus juostinei pūslelinei, atsiranda skausmingas, deginantis bėrimas pūslelėmis pagal nervų eigą. Net ir praėjus bėrimams, skausmai, dar vadinami poherpetine neuralgija, gali ilgai tęstis.

Todėl vyresniems nei 50 metų asmenims, persirgusiems vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti vakcina nuo juostinės pūslelinės.

Kam ir kaip skiepytis

Patariama pasiskiepyti nuo šios infekcijos, jei norite išvengti sunkių ligos formų bei komplikacijų, o ateityje – itin pavojingos juosiančiosios pūslelinės. Tačiau galima skiepytis ir iškart po kontakto su vėjaraupiais, taip sumažinant susirgimo riziką.

Visaverčiam imunitetui susidaryti, pasak šeimos gydytojos, kiekvienam žmogui (ir vaikui, ir suaugusiam) reikalingos dvi vakcinos dozės:

1. Vaikams pirmąją vakcinos dozę galima derinti kartu su pirmąja MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės) skiepo doze 15 mėnesių amžiuje. Reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas ir vaiko amžių, intervalai tarp vakcinų gali skirtis.
2. Antroji vakcinos dozė rekomenduojama ne anksčiau kaip po 4–8 savaičių nuo pirmosios dozės. Tačiau galima skiepyti ir vėliau, net po kelerių metų.
3. Vėjaraupiais nesirgę suaugusieji skiepijami taip pat dviejomis vakcinos dozėmis, tarp jų išlaikant 4–8 savaičių intervalą. Jei žmogus tiksliai nepamena, ar sirgo vėjaraupiais vaikystėje, galima atlikti kraujo tyrimus dėl vėjaraupių antikūnų. 
4. Vyresniems asmenims, persirgusiems vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti vakcina nuo juosiančiosios pūslelinės (reikalingos dvi vakcinos dozės su dviejų mėnesių pertrauka).

Užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.