Mėšlungis; raumenų spazmai / Shutterstock nuotr.

Naktinis mėšlungis: kas išprovokuoja ir kaip sau padėti

Eglė Dagienė
Publikuota: 2024-01-17 09:22
Būna, žmogus naktį pabunda dėl mėšlungio sukelto skausmo blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje. Kokios pagrindinės to priežastys, ką pirmiausia daryti, norint numalšinti šį skausmą ir išvengti pasikartojimų ateityje? Apie tai portale manodaktaras.lt kalbamės su šeimos gydytoja Egle Savickaite.
Raumenų mėšlungis – tai staigus, nevalingas, skausmingas vieno raumens ar raumenų grupės susitraukimas, sąlygotas elektrolitų disbalanso, padidėjusio poreikio dėl intensyvaus fizinio aktyvumo ar įtemptos psichoemocinės būklės.

Gydytojos teigimu, naktinius spazminius mėšlunginius skausmus galima sieti su fiziologiškai nakties metu sulėtėjusia kraujotaka bei metabolizmu, ir tokiu būdu sumažėjusia deguonies ir mitybinių medžiagų pernaša.

„Pacientai, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, lėtinių kvėpavimo sistemos ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (cukrinis diabetas, skydliaukės patologija), kepenų perkrovą, didelį fizinį ir emocinį krūvį, lėtinę įtampą, tikėtina, šiuos simptomus pajaus pirmieji. Dažniausiai mėšlungis pasireikš toliausiai nuo centrinės kraujotakos (širdies) nutolusioje – periferinėje kraujotakoje, atsakingai už pėdų, blauzdų ir šlaunų mitybą“, – sakė „Biofirst“ šeimos gydytoja E. Savickaitė.

Šeimos gydytoja Eglė Savickaitė

Kas vyksta mėšlungio metu ir kiek jis grėsmingas?

Gydytoja paaiškino, jog mėšlungio metu raumenys susitraukia, sukietėja, tampa nejudrūs ir labai skausmingi. Tipinis raumens spazmas gali trukti nuo kelių sekun­džių iki keletos minučių.

„Trumpos trukmės mėšlungis sveikatai nėra reikšmingas, tačiau dėl ilgos trukmės ar dažnai pasikartojančio spazmo sutrinka audinių mikrocirkuliacija, galinti įtakoti vėlyvesnį kojų sunkumą, skausmą, primenantį tą, kuris patiriamas intensyvaus fizinio krūvio metu, ir byloti apie galimas sistemines ligas“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie nervų sistemos reaktyvacijos sukeliamą lėtinę spazmofiliją, priklausomai nuo pažaidos vietos, galinčią įtakoti galvos skausmus, bronchinę astmą, širdies/ skrandžio skausmus ar virškinamojo trakto negalavimus.

Ką daryti tą akimirką, kai mėšlungis traukia raumenį?

Gydytoja E. Savickaitė patikino, jog svarbūs penki dalykai, kurie gali padėti:

  1. Tempimas
  2. Masažas
  3. Mankšta
  4. Judėjimas
  5. Šiluma

„Greičiausiai padės spazmo apimto raumens ištempimas, užrietus kojos pirštus į save, vaikščiojimas ant kulnų. Jei tokios galymybės nėra, tikslas – pagerinti raumenų darbą ir užtikrinti kraujotaką bei raumens mitybą deguonimi ir kitomis mitybinėmis medžiagomis: intensyviu masažu, trynimu. Jei mėšlungis pasitaiko itin dažnai, reikėtų daugiau dėmesio skirti nuolatinei mankštai, judėjimui, statinių judesių mažinimui, žinoma, kai yra atmestos kitos mėšlungį galinčios provokuoti ligos, pvz., lėtinė venų varikozių liga“, – paaiškino šeimos gydytoja.

Kraujo tyrimas nerodo magnio trūkumo, bet mėšlungis kartojasi – kokios to priežastys?

Anot gydytojos, pamirštama, kad tik 1 proc. magnio, esančio organizme, laisvas cirkuliuoja kraujotakos sistemoje: „Įprastai atliekant kraujo tyrimą, magnio koncentracija skaičiuojama ekstraląstelinėje terpėje, nors magnis yra intraląstelinis elementas. Magnio tyrimas iš eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) yra laikomas „aukso standartu“, vertinant magnio trūkumą, kuris įprastinėje praktikoje bent kol kas nėra taikomas“.

Dėl šios priežasties, kaip sakė šeimos gydytoja E. Savickaitė, negalima vadovautis tik įprasto tyrimo rezultatu – reiktų klausyti savo kūno, kuris, atsiradus mėšlungiui, praneš apie realų, padidėjusį organizmo poreikį magniui (bet nebūtinai trūkumą).

Jei visgi problema kartojasi/nepagerėja po įprastų simptominių priemonių ar atsiranda lydinčių simptomų, tokių kaip odos pakitimai, paraudimai, patinimai, tirpimas, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl kraujagyslių funkcijos įvertinimo ar kitų lėtinių ligų ištyrimo.

Savipagalbos būdai ir mėšlungio prevencija

  • Pakankamas fizinis aktyvumas, įtraukiant galūnių judesius, gerinant kraujotaką, limfotaką.
  • Raumenų/ skeleto disbalanso korekcija, ypač ilgai sėdintiems ar stovintiems. Lengvas kojų raumenų tempimas prieš miegą – puiki prevencija, varginant naktiniams spazmams.
  • Emocinis stabilumas, ramybė, poilsis – sklandžiai nervų sistemos veiklai užtikrinti, ir išvengti lėtinės spazmofilijos.
  • Racionali mityba ir pakankamas skysčių (vandens) vartojimas, atsisakant perteklinių tonizatorių, pvz. kavos, energetinių gėrimų, rūkymo.
  • Ypač fiziškai aktyviems asmenims dėl perteklinio rūgštinio fono patariama papildomai vartoti šarminių mineralinių medžiagų su makroelementais.
  • Vartoti magnio papildus, tik svarbu pasirinkti tinkamą magnio druskų formą, esamai patologijai. „Neretai tenka klausytis pacientų nusiskundimų, kaip jų vartojamas magnis nieko nepadeda. Mėšlungio prevencijai rekomenduočiau rinktis magnio malatą, oksidą, bis(glicinatą) ar jų derinį, o ne populiarųjį citratą, kuris sėkmingai išgelbės, esant vidurių užkietėjimui, bet ne raumenų spazmui“, – patarė gydytoja.