Kokius tyrimus pasidaryti kamuojant nuovargiui?
Ką rodo nuovargis
Klinikos „Tavo klinika“ šeimos gydytoja Indrė Dirsaitė-Kukarėnienė sako, kad nuovargis – dažna priežastis, dėl ko žmonės kreipiasi pas gydytojus. „Dažnai nuovargis būna lydimas kitų simptomų: raumenų, galvos skausmų, nedaug aukštesnės temperatūros, padidėjusio dirglumo, gali būti net viduriavimas”, – sako šeimos gydytoja I.Dirsaitė-Kukarėnienė.
Pasak gydytojos, nuovargio priežasčių yra daug. „Nuovargis gali atsirasti dėl vitaminų stokos, kai trūksta vitamino B12 ar vitamino D. Taip pat – dėl elektrolitų trūkumo (geležies, magnio, natrio). Tačiau nuovargis gali būti ir rimtų ligų, tokių kaip lėtinė širdies ar plaučių liga, lėtinė uždegiminė sąnarių liga, depresija ir kt., simptomas”, – sako šeimos gydytoja I.Dirsaitė-Kukarėnienė.
Šeimos gydytoja Indrė Dirsaitė-Kukarėnienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Tyrimai – pasikonsultavus su gydytoju
Šeimos gydytoja Indrė Dirsaitė-Kukarėnienė ragina dėl tyrimų esant nuovargiui tartis su šeimos gydytoju, o ne darytis visus įmanomus tyrimus laboratorijoje.
„Pirmiausia atliekami tyrimai, kuriuos vertėtų atlikti bent kartą per metus, net ir nesant nusiskundimų. Bendras kraujo tyrimas, gliukozės, cholesterolio, geležies, vitamino D kiekis. Kiti tyrimai atliekami pagal riziką – nustačius skydliaukės sutrikimą praeityje, atliekami skydliaukės hormonų tyrimai, vegetarams vertėtų papildomai atlikti vitamino B12 kiekio tyrimą, aktyviai sportuojantiems reikėtų atlikti elektrolitų tyrimus”, – teigia šeimos gydytoja.
Jei nuovargis nepraeina
Pasak šeimos gydytojos I.Dirsaitės-Kukarėnienės, jei kamuoja nuovargis, pirmiausia reikėtų bandyti keisti gyvenimo būdą.
„Labai svarbu miegas! Darbingo amžiaus žmogui rekomenduojamos 7-9 valandos. Turėtume neužmiršti, kad miego trūkumas kaupiasi ir gali daryti neigiamą įtaką sveikatai. Jei nuovargis trunka iki mėnesio ir pakoregavus režimą, pagerėja, tikriausiai tai tik netaisyklingo gyvenimo būdo ar darbo režimo pasekmė. Jei tęsiasi ilgiau ar yra lydimas kitų simptomų, geriau kreiptis į medikus”, – sako šeimos gydytoja.
I.Dirsaitė-Kukarėnienė sako, kad nuovargiu pasireiškia daugybė ligų, todėl kartais surasti jo priežastį sudėtinga: „Paprasta, kai surandamas trūkumas ir jį pašalinus, nuovargis išnyksta. Sudėtingiau, kai tyrimai nenurodo nuovargio priežasties, o pacientas blogai jaučiasi.”
Pasak šeimos gydytojos, pasitaiko situacijų, kai būna sunku atskirti fizinį nuovargį nuo emocinio. „Emocinis nuovargis gali pasireikšti fiziniu silpnumu, tuomet ir pacientui, ir gydytojui sudėtinga juos atskirti. Emocinis nuovargis yra vienas iš perdegimo sindromo simptomų. Emocinis nuovargis atsiranda dėl užsitęsusio streso asmeniniame ar darbiniame gyvenime arba dėl abiejų kartu. Pasireiškia dirglumu, sutrikusiu miegu, motyvacijos stoka, bendru silpnumu, apetito stoka, sutrikusiu dėmesingumu”, – sako gydytoja I.Dirsaitė-Kukarėnienė.
Lėtinio nuovargio sindromas
Jei nuovargis nepraeina daugiau ilsintis ir jei tyrimais nerandama nuovargio priežastis, galima įtarti lėtinio nuovargio sindromą.
„Tai – nepaaiškinamu nuovargiu pasireiškiantis sutrikimas, kuris trunka virš 6 mėnesių, pablogėja nuo fizinio krūvio ir nepraeina pailsėjus. Priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad šią ligą gali sukelti daugybė virusų. Sutrinka imuninė, hormoninė, medžiagų apykaitos sistemos. Žmonėms pasireiškia daugybė įvairių simptomų, tai priverčia kreiptis gydytojo pagalbos, – paaiškina „Tavo klinika“ šeimos gydytoja I.Dirsaitė-Kukarėnienė, – deja, nėra nei vieno testo, patvirtinančio šį sutrikimą. Dažniausiai atliekami tyrimai kitoms ligoms atmesti.”
