Kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai numesti svorio?

Kodėl daugelis įvairaus amžiaus žmonių apskritai yra nepatenkinti savo kūno svoriu?

Atsakymai į šį klausimą yra du – žmonės yra nepatenkinti savo esamu kūno svoriu, nes tai kenkia jų sveikatai arba kenkia jų įvaizdžiui. Kalbant apie sveikatą, yra kiek paprasčiau – didesnis viršsvoris dažnai gali reikšti daugiau rizikos sirgti įvairiomis ligomis, tačiau yra ir sveikų žmonių su viršsvoriu. Ar taip nutiks konkrečiam žmogui, sunku pasakyti, tačiau yra tikimybė.

Na, o kalbant apie įvaizdį, yra gerokai sudėtingiau. Skirtingais laikais įvairios kultūros laikėsi vis kitokių grožio idealų. Žmonės įsivaizduoja, kad tam tikra išvaizda gali padėti pasiekti įvairių tikslų darbe, santykiuose, asmeniniame gyvenime. Remiantis kaupiamais tyrimų duomenimis, galime pagrįstai sakyti, kad išvaizdos svarba dažnai pervertinama, grožis „visų durų“ tikrai neatidaro. 

Bet motyvuoti žmones siekti gražios išvaizdos (tam reikia įvairių pamokų ir priemonių, kurias reikia pirkti) yra pasiryžę daugybė verslų, todėl visame informacijos sraute yra daug informacijos, kuri atrodo gerai, bet veikia prastai. Ką daryti, kad svoris kristų, mes jau seniai žinome, tačiau šia informacija nesinaudojame, o kartais ir tiesiog nepamatome per ryškesnę ir daugiau emocijų sukeliančią informaciją.

Kodėl dietos nepadeda ilgam padailinti kūno linijų? Sakoma, priešingai – priaugama net daugiau kilogramų?

Dažniausiai dietos priverčia organizmą reaguoti į valgymo pobūdį kaip į badavimą, todėl organizmas ruošiasi dar vienam galimam badavimo epizodui. Nors už šio reiškinio slypintys procesai yra gana sudėtingi, bet bendras principas toks. Dietos taip pat dažnai kelia stresą (per padidėjusį alkio pojūtį, didesnį sau taikomų ribojimų kiekį, nuolatinį situacijos stebėjimą sveriantis ar matuojantis), todėl didėja streso hormonų lygis, sutrinka kitų hormonų pusiausvyra, o organizmas į stipresnį, ilgiau trunkantį stresą reaguoja taip pat, didindamas turimų riebalų atsargų kiekį.

Kaip psichologė, dažniau kalbu apie motyvaciją laikytis dietų (nes būtent tai nori aptarti klientai), o ne nuolatinių pokyčių mityboje (tuo dažniausiai baigiame sėkmingas konsultacijas). Čia, deja, dažniausiai laimi „žvirblis rankoje“ – paprasti veiksmai ir greitai pasiekiami rezultatai atrodo kaip veiksmingesnis būdas, reikalaujantis mažiau pastangų, prisideda nuostata „man taip nenutiks“, nors jau visi žinome, kad dietos neveikia – ir visi kiti logiški ir racionalūs argumentai tiesiog praleidžiami.  

O realybė lieka tokia pati – dietos neveikia, veikia nuolatinis sveiko ir vertingo maisto valgymas, retkarčiais suvalgant visiškai bet ką, ko tik norisi. Tol, kol didžiąją mitybos dalį sudarys sveiki ir vertingi produktai – viskas bus gerai.

Ką manote apie ilgalaikį ir protarpinį badavimą? Kaip tai veikia mūsų organizmą ir psichiką?

Esami tyrimai apie įvairias badavimo formas leidžia daryti prielaidą, kad jie sveikatai yra naudingi. Nekalbu apie ilgalaikį maisto ribojimą – tai anoreksija. Taip pat trūksta duomenų apie ilgesnius nei 48 valandų badavimo epizodus, todėl sudėtinga dalintis pagrįstais vertinimais.

Tačiau, panašu, kad daugelis žmonių suvartoja per didelį kiekį itin kaloringo maisto, jam atsispirti labai sunku, nes rinkodara į tai taip pat įdeda daug pastangų, tad nuolat suvalgome per daug kalorijų.

Dietos neveikia – svarbus tik nuolatinis sveiko ir vertingo maisto valgymas.

Tai, kad badavimo praktika vardijama šalia kitų, gali mesti ant jos ir šešėlį, tačiau man tai atrodo kaip pagrįstas ir patikrintas būdas pasirūpinti savo virškinimo sistema, leisti jai pailsėti, atstatyti su tuo susijusių hormonų pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas natūraliam išsivalymui (autofagijai).

Visas suvartojamas maistas daugiau ar mažiau veikia mūsų psichiką. Kalbant apie badavimą, svarbu yra tai, jog atsisakant su maistu gaunamų stimuliuojančių medžiagų ir cukraus pertekliaus, išvengiame nuotaikų svyravimo (nes kiekvieną „cukraus piką“ seka „cukraus duobė“). Dauguma, taikančių kokią nors badavimo schemą, taip pat kalba apie bendrą nuotaikos pagerėjimą.

Kokias klaidas žmonės daro, norėdami numesti svorio?

Iš psichologinės pusės, žmonės dažnai pradeda keisti mitybą tam nepasiruošę. Jei į jus iš lėkštės „žiūri“ pyragas – jis jau laimėjo šią kovą. Svarbu susitvarkyti savo aplinką – išrinkti iš šaldytuvo ir spintelių tą maistą, kurio neplanuojame valgyti, turėti tinkamų maisto produktų, jei ruošiamės gaminti maistą – arba išsirinkti tas viešas maitinimo įstaigas vietas, kuriose maistą užsisakysime.

Svarbu apgalvoti, koks maistas pateks į jūsų lėkštę ir sudarys didžiąją jūsų mitybos dalį. Svarbu suplanuoti ir tai, ką valgysite per šventes, atostogas ar kai netikėtai užsuks svečiai (mano siūlymas – nedaryti nieko, valgyti taip, kaip pavyks geriausiai ir niekaip savęs neriboti. Nebent, žinoma, jūsų gyvenimas – nuolatinė šventė. Bet dažniausiai tai atsitiktiniai atvejai ir tegul jie patenka į tą mažumą atvejų, kur valgykite tai, kas patogu, kuo vaišina arba kas lengvai pasiekiama).

Kita svarbi klaida – per menkas supratimas apie tai, kaip veikia svorio reguliavimo mechanizmai mūsų organizme. Jei žinių kaupimui ir apibendrinimui neskiriame laiko, tada ir norisi ieškoti greitų sprendimų, o čia jau didesnė tikimybė daryti klaidas. Pavyzdžiui, teisingai mažindami kalorijų kiekį, žmonės neteisingai mažina maisto kiekį. Kai maisto medžiagų per mažai, organizmas ima taupyti, ir tai nesudaro tinkamų sąlygų svoriui kristi – dažniau tai baigiasi silpnumu, prasta nuotaika ir galvos skausmu. Laikantis žinomų principų, kiekio mažinti nereikėtų, bet reikėtų mažinti maisto kaloringumą.

Kokios yra pagrindinės valgymo sutrikimų priežastys tarp jaunų žmonių?

Dažniausiai jauni žmonės laikosi jau minėtų priežasčių – tiki, jog pasiekus tam tikrą išvaizdą, jie taip išspręs svarbiausius savo gyvenimo uždavinius. Tikresni atsakymai ateina su patirtimi, todėl ilgainiui atsiranda ir kitokių vertinimų, tačiau tai tikrai nereiškia, kad valgymo sutrikimai būdingi tik jauniems žmonėms.

Svarbu paminėti, kad valgymo sutrikimams būdingas ir sutrikęs savęs ir savo kūno vertinimas, todėl tampa labai sunku sustoti ir suvokti, jog prastėja ne tik išvaizda, bet ir sveikata, o dažnai pasitaikantis kompulsinis elgesys toliau palaiko jau pradėtas pastangas. Pokyčiui reikia objektyvaus ir savo pastangų rezultatų, ir savo sveikatos vertinimo, o tai dažnai būna sunkiai pasiekiama arba visai neįmanoma. Valgymo sutrikimai yra tikrai sudėtinga liga, o ne paprastai pakeičiama nuostata, kaip nemažai žmonių galvoja.

Nuo ko pradėti, norint sveikai ir tinkamai mažinti kūno svorį? Kaip surasti tą tinkamą valgymo būdą?

Aš siūlyčiau pradėti nuo savo asmeninių priežasčių įvardijimo. Ko iš tiesų tikimės pasiekti, kai svoris pasieks kažkokią ribą? Kuo konkretesni bus siekiami dalykai, tuo geriau jie veiks kaip motyvacija. Jei sau sakome: „kai numesiu svorio, viskas bus gerai“, tuomet tikrai nežinia, kas ir kodėl mus gali motyvuoti.

Taip pat svarbu įvertinti, kad mažesnis svoris sprendžia tik kūno dydžio problemas ir tiesiogiai su tuo susijusius klausimus, pvz. jei norime vėl įtilpti į savo mėgstamus džinsus. Tačiau tai nėra nei laimės, nei sėkmės, nei ramybės garantija – nesvarbu, kad to labai norisi.

Dar patarčiau galvoti apie tai, kas jums mityboje priimtina, o kas – ne, ir galvoti apie tokius pokyčius, kokius galite palaikyti visą likusį gyvenimą. Jei sunku suprasti, kas yra sveikas maistas, patarčiau taupyti savo laiką ir pasikonsultuoti su mitybos specialistais. Perskaityti viską, kas rašoma šia tema, gali būti sudėtinga, ir tikrai nebūtina kiekvienam tai daryti savarankiškai.

O tada tereikia laikytis sudaryto plano, per daug nesijaudinti dėl nedidelių nukrypimų ir kantriai laukti rezultato. Tai turi būti lėtas procesas, kurio metu verta užsiimti kitais įdomiais ir prasmingais dalykais, kad nebūtų pagundos nuolat stebėti svarstykles ar tarpą tarp pilvo ir džinsų juosmens.