Anoreksija


Nervinė anoreksija (lot. anorexia nervosa) – tai psichinis sutrikimas, kai pacientas sąmoningai mažina kūno svorį ir nuolat palaiko jį mažą. Šiai ligai būdinga patologiška baimė sustorėti, pastovus nepasitenkinimas savo išvaizda ir siekimas ją pagerinti badaujant, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais, vidurius laisvinančiais vaistais, vėmimu.

Anoreksijos požymiai:

  • Sąmoningas badavimas
  • Kūno masės mažėjimas
  • Liguista baimė sustorėti
  • Neadekvatus savo svorio vertinimas
  • Raumenų nykimas
  • Alpimas
  • Lytinio brendimo sutrikimas
  • Mėnesinių nebuvimas

Dažniausiai anoreksija serga paauglės ir jaunos moterys. Pacientai jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę, įvairiais būdais stengiasi slėpti nuo tėvų, aplinkinių savo elgesį. Vengiama maisto, nuo kurio galima „sustorėti” (sviesto, grietinės, miltinių patiekalų, kt.). Neretai sukelia dirbtinį vėmimą, vartoja laisvinamuosius vaistus, diuretikus, kitas organizmą valančias priemones. Tačiau net ir netekę daug svorio, nebūna patenkinti savo išvaizda. 

Ligos priežastys

Anoreksijos išsivystymui įtakos turi daug veiksnių.

  • sutrikę šeimos narių tarpusavio santykiai, vengimas spręsti iškilusius konfliktus;
  • manoma, jog sergant šia liga, sutrinka savo kūno suvokimas, nenorima pripažinti išsekimo, silpnumo, bado.
  • įvairios stresinės situacijos, konfliktai,
  • charakterio savybės kaip užsispyrimas, pedantiškumas, neryžtingumas

Manoma, kad sergant nervine anoreksija sutrinka hormonų, medžiagų, kontroliuojančių norą valgyti, apykaita. Didelę įtaką turi ir žiniasklaida, propaguojanti grožio standartus, įvairias dietas. 

Gydymas

Ambulatoriškai gydomi tie pacientai, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra ne mažesnis nei 16. Gydymu siekiama suformuoti tinkamus valgymo įgūdžius; koreguoti sutrikusį požiūrį į maistą; užtikrinti pakankamą maisto kiekio suvartojimą ir pasiekti normalų kūno svorį ir jį išlaikyti.

  1. Gydymo pradžioje skiriama 1500 kcal per dieną, kas savaitę pridedama po 200-300 kcal. Vėliau pacientai turi gauti 2500-3000 kcal per dieną, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą.
  2. Pasiekus reikiamą svorį, apie metus išlieka padidėjęs energijos poreikis.
  3. Kai pasiekiamas reikiamas svoris, po truputį mažinamas suvartojamos energijos kiekis iki 50 kcal/kg per dieną. Toks suvartojamų kilokalorijų kiekis išlaikomas apie metus, po metų mažinama iki 30 kcal/kg per dieną.
  4. Nors pacientai ir pasirašo susitarimą laikytis svorio augimo ir mitybos plano, dažnai pirmomis gydymosi savaitėmis meta vis tiek svorį. Tuomet ribojamas fizinis aktyvumas, didinamas suvalgomo maisto kiekis.
  5. Kartu su pacientu sudaromas individualus mitybos planas, kuriame tiksliai nurodoma, kada, kokio maisto ir kokį jo kiekį jis turi suvalgyti.
  6. Pacientai privalo pildyti maitinimosi dienoraštį, kuriame po kiekvieno valgymo užrašo, kada, kur valgė, kokį maistą ir jo kiekį, mintis ir jausmus po valgio.

Paskutinė atnaujinimo data 2024-01-29

Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai