Demencija, Alzheimerio liga
Alzheimerio liga, demencija / Shutterstock nuotr.

Kokie yra ankstyvieji demencijos požymiai?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2024-02-16 09:36
Galbūt pastebėjote, jog jūsų vyresnio amžiaus artimajam suprastėjo atmintis, tapo sunku atlikti paprastas užduotis, išreikšti mintis, orientuotis erdvėje ir pan.? Tai tik dalis ankstyvųjų požymių, galinčių liudyti apie prasidedančią demenciją.
Pasak ekspertų, demencija nėra liga, o veikiau sindromas – tai simptomų visuma, pasireiškianti, kai smegenų neuronai (nervinės ląstelės) nustoja veikti, praranda ryšius su kitomis smegenų ląstelėmis ir miršta. Galiausiai dėl to prarandami kognityviniai gebėjimai, taip sutrikdomas žmogaus kasdienis gyvenimas.

Daugelis painioja Alzheimerio ligą su demencija. Verta žinoti, jog Alzheimerio liga sudaro apie 60–80 proc. visų demencijos atvejų. Demencija gali būti įvairaus sunkumo. Paskutinės stadijos asmenys tampa visiškai nepajėgūs pasirūpinti savimi, todėl jiems visą parą reikalinga slauga.

Manoma, jog net pusė 85 metų ir vyresnio amžiaus senjorų serga tam tikra demencijos forma, tačiau specialistai nelaiko demencijos normalia senėjimo dalimi. Yra daug senjorų, kurių ši būklė nevargina.

Štai keletas ankstyvųjų demencijos požymių.

Nesugeba atpažinti sarkazmo ir melo

Sarkazmas yra mūsų visuomenės kultūros dalis. „Manau, tai yra gražus būdas kritikuoti, todėl sarkazmą žmonės linkę naudoti, net kai stengiasi būti malonūs“, – sako mokslų daktarė, neuropsichologė Katherine Rankin, atliekanti tyrimus Kalifornijos universitete San Francisko atminties ir amžėjimo centre.

Jos vadovaujamo tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, sergantys frontotemporaline demencija (FTD) ir Alzheimerio liga, sunkiau pastebi sarkastinį humorą.

K. Rankin pastebėjo dar vieną neįprastą demencijos požymį – asmenys, sergantys frontotemporaline demencija, negalėjo atskirti, kada koks nors žmogus meluoja, nors Alzheimerio liga sergantieji tai galėjo pastebėti.

Dažniau griuvinėja

Visi kartais pargriūname, už ko nors užkliuvę. Tačiau, kaip rodo tyrimai, pasikartojantys kritimai gali būti vienas iš ankstyvų Alzheimerio ligos požymių. 2021 m. spalį žurnale Frontiers in Neuroscience paskelbtame tyrime nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems vėliau išsivysto Alzheimerio liga, rizika nukristi ir patirti kitus nelaimingus atsitikimus kelerius metus iki ligos diagnozės nustatymo yra didesnė nei tiems, kurie Alzheimerio liga neserga.

Dažni kritimai ir griuvinėjimai taip pat gali būti kitų smegenų sutrikimų, įskaitant progresuojantį supranuklearinį paralyžių, simptomas.

Ima nepaisyti socialinių normų ir įstatymų

Kai kurie demencija sergantys asmenys praranda socialinių normų suvokimą. Vagystės iš parduotuvių, įsilaužimas į kieno nors namus, netinkamas elgesys, pavyzdžiui, seksualiniai komentarai ar veiksmai, ir net nusikalstamas elgesys, kaip teigiama 2020 m. spalį žurnale Cortex paskelbtoje apžvalgoje, patenka į demencijos simptomų sąrašą.

Dėl to gali kilti ir problemų su įstatymais: ankstyvoji demencija gali pasireikšti jau trisdešimties ir keturiasdešimties metų amžiaus žmonėms, gerokai anksčiau, nei aplinkiniai jų nestandartinį elgesį laikys demencijos požymiu.

Tačiau, kaip sako neuropsichologė dr. K. Rankin, „akivaizdu, kad dauguma žmonių, kurie taip elgiasi, neserga demencija. Tik tada, kai anksčiau įstatymus gerbęs pilietis pradeda staiga vogti ar daryti kitus neadekvačius dalykus, tai pradeda kelti susirūpinimą ir įtarimus dėl demencijos“.

Skaitydami praleidžia eilutes

Dr. K. Rankin priduria, kad asmenys, kuriems pasireiškia ankstyvieji demencijos požymiai, skaitydami tekstą linkę praleisti eilutes. To pats žmogus nesuvokia, nors artimieji žmonės gali duoti dėl to pastabų.

Valgo nevalgomus daiktus

Vienas iš netikėtų ankstyvųjų demencijos požymių yra ne maisto arba sugedusių maisto produktų valgymas. Taip iš dalies yra todėl, kad asmuo pamiršta, ką daryti su prieš jį esančiais daiktais. Pavyzdžiui, demencija sergantys žmonės gali bandyti ragauti gėlių lapus ant staliuko kavinėje, nes, kaip sako neuropsichologė, „asmuo žino, kad jis atėjo į kavinę pavalgyti, bet nesuvokia, ką gėlė veikia ant jo staliuko“.

Skirtingai nei kai kurie kiti Alzheimerio ligos ar demencijos simptomai, šis simptomas turi nedaug kitų tikėtinų paaiškinimų.

Nesupranta, kam naudojami daiktai

Kartais visiems mums pasitaiko situacijų, kai norisi kažką pasakyti, bet nerandame tinkamo žodžio. Tai normalu. Tačiau žinių apie daiktus praradimas – ne tik tai, kaip jie vadinami, bet ir tai, kam jie naudojami – yra ankstyvasis demencijos simptomas. Tačiau asmenys, praradę šias žinias, gali būti labai kompetentingi kitose gyvenimo srityse.

Elgiasi neadekvačiai

Jei žmogus, kuris paprastai buvo malonus, dėmesingas ir mandagus, staiga pradeda sakyti įžeidžiančius ar netinkamus dalykus ir to nesuvokia, nesirūpina ir nesigaili dėl to, ką pasakė, tai gali būti ankstyvas demencijos požymis. Asmuo net ir paaiškinus nesuvokia, t. y. praranda gebėjimą suprasti, kodėl negalima sakyti įžeidžiančių dalykų.

Padažnėja kompulsinis, ritualinis elgesys

Vienas iš demencijos požymių, kurio dauguma žmonių nesitiki, yra poreikis atlikti kraštutinius ritualus arba kompulsyvus elgesys. „Daugelis turi keistų įpročių ir mėgsta, kad viskas būtų daroma tam tikru būdu, – sako dr. K. Rankin. – Tačiau nors šie įpročiai yra normalūs, ekstremalus daiktų kaupimas, detalūs ritualai arba kompulsiniai veiksmai, pavyzdžiui, kryžiažodžių knygų pirkimas kaskart einant į parduotuvę, net jei jų namie jau yra šimtas, gali būti vienas iš galimų demencijos simptomų“.

Sunku kalbėti ir reikšti mintis

Kai žmonės, kurie anksčiau kalbėjo daug ir sklandžiai, nustoja tai daryti, nuolat ieško tinkamų žodžių ar sunkiai surezga sakinį, tai gali būti demencijos požymis, sako neuropsichologė. Nepaisant šio simptomo, pacientai gali puikiai vadovauti verslui, tvarkytis namuose ar gražiai piešti, tačiau jiems vis sunkiau sekasi suformuluoti žodžius.

Parengta pagal everydayhealth.com