Kodėl 10 proc. aukštą kraujo spaudimą turinčių žmonių turi kreiptis į endokrinologus

Apie endokrininės kilmės hipertenziją manodaktaras.lt kalbasi su gydytoja endokrinologe Kristina Semėniene.

Gydytoja endokrinologė Kristina Semėnienė.

Pirminės hipertenzijos ir endokrininės kilmės hipertenzijos priežastys skiriasi?

Pirminės arterinės hipertenzijos priežastys iki šiol nėra visiškai atskleistos, tačiau gerai žinomi rizikos veiksniai, didinantys arterinės hipertenzijos riziką. Būtent pirmine arterine hipertenzija sergančiuosius dažniausiai konsultuoja ir gydo gydytojai kardiologai.

Antrinės arterinės hipertenzijos priežastys yra žinomos, tokios kaip tam tikrų medikamentų vartojimas, inkstų, neurologinės ar endokrininės ligos, kurios negydomos sukelia padidėjusį kraujo spaudimą ir didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kodėl hipertenzija rūpinasi gydytojai endokrinologai?

Antrinė hipertenzija sudaro maždaug 10 proc. visų arterinės hipertenzijos atvejų. Didžiąją dalį antrinės hipertenzijos sudaro endokrininės ligos, ypač jaunesniems pacientams, todėl gydytojas endokrinologas ar vaikų endokrinologas dažnai yra sekantis specialistas po gydytojo kardiologo, tikslinantis dėl galimų endokrininės sistemos sutrikimų, lemiančių padidėjusį kraujo spaudimą.

Nepaisant to, jog endokrininės kilmės hipertenzija sudaro nedidelę dalį visų sergančiųjų arterine hipertenzija, tačiau žinant didelį šios ligos paplitimą bendrojoje populiacijoje, ši dalis reiškia tūkstančius pacientų. Manoma, jog endokrininės hipertenzijos dažnis iš tikrųjų yra kur kas didesnis, nei skelbiama statistikos duomenimis, dalis atvejų yra nediagnozuota.

Kokios priežastys lemia endokrininės hipertenzijos atsiradimą? Kokių organų funkcijų sutrikimai yra dominuojantys diagnozuojant šią ligą?

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali būti kaip pirmasis požymis esant net keliolikai endokrininių ligų. Endokrininės kilmės hipertenziją dažniausiai lemia endokrininių liaukų hiperfunkcija, t. y. padidėjusio hormonų išskyrimo sukeliamas poveikis organams taikiniams, rečiau hipofunkcija, sumažėjusios organo funkcijos sukeliamas poveikis. Dažniausiai endokrininę hipertenziją sukelia antinksčių žievinės (pirminis hiperaldosteronizmas, Kušingo sindromas) ar šerdinės dalies (feochromocitoma), rečiau prieskydinių liaukų (pirminis hiperparatiroidizmas), skydliaukės (hipotirozė ar tirotoksikozė) hipofizės (akromegalija) ligos.

Pastaraisiais metais didėjant nutukimo, angliavandenių apykaitos sutrikimų skaičiui pasaulyje, endokrinologo vaidmuo tampa ypač svarbus gydant hipertenziją pacientams, sergantiems metaboliniu sindromu ir cukriniu diabetu, taip pat cukrinio diabeto komplikacijų sukeltą hipertenziją. Taip pat kai kuriais moksliniais tyrimais įrodyta ir vitamino D nepakankamumo įtaka aktyvinant antinksčių žievinės dalies hormoninį aktyvumą, lemiantį arterinio kraujo spaudimo didėjimą.

Kokia šios ligos specifika? Ar ji skiriasi nuo pirminės hipertenzijos?

Skirtingai nuo pirminės arterinės hipertenzijos, endokrininių ligų sukeltą hipertenziją dažnai išduoda specifiniai ligos simptomai ir požymiai. Dažniausiai ieškoti antrinių hipertenzijos priežasčių pradedama, kuomet yra gydymui atspari arterinė hipertenzija, tai reiškia, kad skiriant 3 antihipertenzinius medikamentus didžiausiomis toleruojamomis dozėmis, arterinis kraujo spaudimas išlieka padidėjęs. Endokrininių hipertenzijos priežasčių ieškoti verčia ir jaunesnis paciento amžius, išsiaiškinus tam tikrus genetinius sindromus šeimoje.

Antrines priežastis gali išduoti ir netipinė padidėjusio kraujospūdžio eiga, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis vargina priepuoliais, lydimais prakaitavimo, rankų drebėjimo, širdies plakimo ar intensyvaus galvos skausmo, taip pat nustatyti elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (nuolat sumažėjęs kalio ar padidėjęs kalcio kiekis kraujyje) ar dariniai antinksčiuose. Tiksliai nustačius diagnozę bei paskyrus gydymą, didžioji dalis endokrininių priežasčių sukeltos hipertenzijos atvejų gali būti pilnai koreguojama.  

Kaip diagnozuojama?

Kadangi didžiąją dalį arterinės hipertenzijos atvejų sudaro pirminė hipertenzija, visi pacientai dėl antrinių priežasčių tiriami nėra, tyrimai yra brangūs, ištyrimas atliekamas esant dideliam klinikiniam įtarimui atrinktiems pacientams. Endokrininės kilmės hipertenzijos diagnostika gydytojo endokrinologo praktikoje yra kompleksinė, apimanti tikslią iš paciento surenkamą ligos istoriją, apžiūrą, laboratorinius (hormonų, elektrolitų), vaizdinius bei kai kuriais atvejais ir intervencinius tyrimus, todėl siekiant tikslios diagnozės neretai prireikia daugiadisciplininės patyrusių specialistų komandos.

Diagnostika pradedama nuo kruopščiai surinktos anamnezės apie jaučiamus simptomus, jų pobūdį, gretutines ligas, vartojamus medikamentus, šeiminius susirgimus. Endokrinines hipertenzijos priežastis gali išduoti specialioji paciento apžiūra, ieškoma odos pokyčių, padidėjusio plaukuotumo, vertinanamas riebalinio audinio persiskirstymas. Surinkus tikslius duomenis bei atlikus specialią paciento apžiūrą ir esant dideliam endokrininės hipertenzijos įtarimui yra atliekami laboratoriniai elektrolitų, hormonų tyrimai, diagnostiniai dinaminiai mėginiai, atsižvelgiant į įtariamą endokrininės sistemos susirgimą. Nustačius atitinkamus pokyčius, ištyrimas tęsiamas atliekant pilvo organų, skydliaukės, prieskydinių liaukų ar galvos smegenų vaizdinius tyrimus, esant reikalui, didžiosiose ligoninėse atliekami ir intervenciniai diagnostiniai mėginiai.

Ar skiriasi gydymas?

Endokrininės kilmės hipertenzija dažnai gali būti koreguojama nustačius tikslią diagnozę bei skyrus gydymą. Skirtingai nuo pirminės arterinės hipertenzijos, endokrininės hipertenzijos priežastys yra žinomos, todėl skiriamas tikslinis gydymas, priklausomai nuo hipertenziją sukėlusios priežasties. Dažniausiai gydymui skiriami medikamentai, tačiau nustačius hormonus produkuojančius antinksčių, prieskydinių liaukų ar hipofizės navikus, svarstomas operacinis gydymas.

Kokios galimos pasekmės, jeigu diagnozuojama per vėlai ir laiku nepradedamas gydymas?

Laiku nediagnozuota ir negydyta endokrininė hipertenzija, kaip ir pirminė hipertenzija, yra susijusi su didesniu mirštamumu, lyginant su bendrąja populiacija. Kai kurios būklės pasireiškia ūmiai ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Pavyzdžiui, antinksčių šerdinės dalies navikai (feochromocitomos), išskiriantys biologiškai aktyvias medžiagas, gali sukelti hipertenzinę krizę, susijusią su didele miokardo infarkto, galvos smegenų insulto ar širdies nepakankamumo rizika.

Kitos endokrininės hipertenzijos priežastys, tokios kaip antinksčių žievinės dalies hiperfunkcijos sukeltos komplikacijos gali būti nenustatomos ligos pradžioje, tačiau ilgainiui sukelia įvairius struktūrinius organų taikinių (pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, inkstų) pokyčius, taip didinant šių pacienų mirštamumą.

Pas gydytoją endokrinologę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje: