Kineziterapeutė: skolioze sergančius vaikus mums atveda per vėlai
Kineziterapeutė Rita Vinciūnaitė.
Pasak medikės, skoliozė yra stuburo iškrypimas, kai stuburas deformuojasi visose trijose plokštumose. „Stuburas krypsta į šonus ir rotuoja savo ašies atžvilgiu. Išoriškai stuburo forma primena S raidę. Ir tai tikrai rimtas sveikatos sutrikimas, kuris stipriai apkartina vaiko ir jo artimųjų gyvenimą“, – sako kineziterapeutė R.Vinciūnaitė.
Ankstyvuosius skoliozės požymius gali pastebėti tik specialistai, kadangi iškrypimas fiziškai dar nėra akivaizdus ir nepasireiškia kiti simptomai. Ankstyvą skoliozės diagnozę apsunkina ir tai, kad ši liga iš kitų nugaros problemų išsiskiria skausmo nebuvimu. Taigi, nors kreivas stuburas gali atrodyti skausminga problema, skoliozė pati savaime skausmo nesukelia. Vis dėlto, vėlesnėse stadijose skoliozė ima trikdyti normalų raumenyno funkcionavimą, atsiranda kitų organizmo sistemų, tokių kaip kvėpavimo, sutrikimų rizika. Ligos požymiai pasidaro akivaizdesni stuburo iškrypimui peržengus 10 Kobo laipsnių kampą.
Tėvai turėtų sunerimti pastebėję pirmuosius skoliozės požymius:
- Vienas petys yra aukščiau nei kitas;
- Viena mentė atrodo didesnė nei kita;
- Vienas klubas yra aukščiau nei kitas;
- Žiūrint iš nugaros, stuburo linija atrodo kreiva;
- Liemens šoninis paviršius tampa ne vienodas;
- Sužemėja vienos arba abiejų pėdų skliautai.
Specialistė teigia, kad skoliozė sukelia ne tik fizinės sveikatos problemas, tačiau ne mažiau svarbios yra estetinės bei psichologinės.
Nėra nustatyta vienos konkrečios priežasties, kodėl pradeda vystytis skoliozė. Išskiriami keli faktoriai: genetika (skoliozė dažnai paveldima), lytis (skoliozę dažniau turi 9-15 metų mergaitės). „30 ir daugiau laipsnių skoliozę turinčių mergaičių ir berniukų santykis yra 1:7-10. O jeigu prie genetikos dar prisideda gyvenimo būdas, kai labai ilgai sėdima netaisyklingoje padėtyje, pernelyg sunki ir dar netaisyklingai nešiojama kuprinė, pasirenkamos netinkamos sportinės veiklos, kai sportuojama nepasiruošus, vaiko organizme ir prasideda rotacija. Pradeda „suktis“ krūtinės ląsta, dubens kaulai. Tėvai to dar tikrai negali pamatyti, o specialistai jau gali pastebėti prasidedančius procesus“, – teigia specialistė.
Esant skoliozės rizikai kineziterapeutė nepataria vaikui rinktis, teniso, futbolo, kitų sporto šakų, kur dominuoja viena kūno pusė, o taip pat važinėti paspirtuku, kai nuolat atsispiriama viena koja.
„Neabejotinai skoliozės atsiradimui ir progresijai turi didžiulę įtaką ilgalaikis netaisyklingas sėdėjimas. Šis faktas buvo įrodytas karantino laikotarpiu – stipriai išaugo skoliozės diagnozavimo arba staigios progresijos atvejų skaičius“, – pastebi kineziterapeutė R.Vinciūnaitė.
Specialistė pasakoja, kad skoliozės gydymas priklauso nuo jos stadijos, kuri nustatoma pagal Kobo kampą. Jis išmatuojamas nubrėžiant dvi linijas: vieną paraleliai viršutinio labiausiai iškrypusio slankstelio nuokrypiui ir kitą apatinio labiausiai iškrypusio slankstelio nuokrypiui. Šių linijų susikirtime susidaro Kobo kampas. Pagal kampo laipsnius galima išskirti pagrindines skoliozės stadijas. „Kai jau yra 10 Kobo kampo laipsnių, diagnozuojama skoliozė. Esant tokio dydžio stuburo kreivumui, pacientas turėtų dirbti su deformacija ir būti reguliariai vertinamas kineziterapeuto. Siekis yra užtikrinti, kad skoliozė neprogresuotų“, – pasakoja R.Vinciūnaitė.
Pasak specialistės, prasidėjusi skoliozė nebeišnyksta, tad bet kurio taikomo gydymo tikslas sustabdyti ligos progresavimą. O esant sėkmingai gydymo dinamikai, deformacijų kampai gali būti ir sumažinami. „Kartais vien pratimų neužtenka. Esant 20 ir daugiau laipsnių skoliozės kampui, vaikui būna skiriamas specialus korekcinis korsetas, kurio dėvėjimo ir derinimo su fizine veikla gaires nustato gydytojai ortopedai, o korseto terapiją taiko judesio specialistai“, – tvirtina kineziterapeutė.
R.Vinciūnaitės teigimu, skoliozės operacija atliekama kritiniais atvejais, kai Kobo kampas vis didėja ir yra peržengęs 40-50 laipsnių. Apie 90 proc. skoliozės atvejų liga neprogresuoja virš 20-40 Kobo laipsnių, todėl jų gydymui gali užtekti kineziterapinių priemonių derinamų su korseto dėvėjimu, kurios leidžia stabdyti skoliozės progresavimą ir net sumažinti esamus išlinkimus. „Geriausi rezultatai pasiekiami, kai gydymas pradedamas ankstyvose skoliozės stadijose ir pacientas yra dar augantis, tai yra kaulų tankis dar nepasiekęs pilno sukaulėjimo. Tačiau kineziterapija yra naudinga ir skoliozę turintiems suaugusiems, kadangi jos dėka stiprinami aplink stuburą išsidėstę raumenys ir galima pašalinti plaučių bei širdies sutrikimus ir skausmą“, – teigia specialistė.
Skoliozei gydyti kineziterapiniu būdu naudojama Schroth metodika, susidedanti iš pratimų, kvėpavimo technikų ir laikysenos korektūros. Šių pratimų planas yra sudaromas individualiai kiekvienam pacientui, priklausomai nuo jo amžiaus, Kobo kampo ir pajėgumo. Schroth pratimai yra efektyvūs, nes jų metu yra taikomas specifinis kvėpavimas, derinamas su korekcinėmis mobilizacijomis ir korekciniais judesiais. Jų metu stiprinami dėl deformacijos nusilpę raumenys, o sutrumpėję – ištempiami.
Atkūrus raumenų simetriją ir naudojant tinkamą laikyseną skoliozė nustoja progresuoti, kadangi raumenys prilaiko stuburą tinkama kryptimi. Siekiant gerų rezultatų pratimai turi būti praktikuojami kasdien, todėl kineziterapeutas labiau koncentruojasi į teisingo pratimų atlikimo mokymą ir supratimo apie tinkamas ir žalingas pozicijas ugdymą. „Taip pat svarbu pabrėžti, jog skoliozę turintys vaikai turi išmokti savo kūną pozicionuoti ir judėti taisyklingai visą likusį gyvenimą“, – sako kineziterapeutė R.Vinciūnaitė.
Surasti kineziterapeutą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt platformoje.
