Pilvo, skrandžio skausmas; spazmai žarnyne
Pilvo, skrandžio skausmas; spazmai žarnyne / Shutterstock nuotr.

Kartojasi pilvo skausmai ir diskomfortas pavalgius? Gydytojas V. Čereška įvardina dažniausią „kaltininką“

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-08-21 10:00
Ji kolonizuoja skrandžio gleivinę, sutrikdo jos vientisumą, sukelia lėtinį uždegimą, todėl neretai tai sąlygoja skrandžio, dvylikapirštės žarnos opų ar net skrandžio vėžio išsivystymą. Vienas dažniausių šių pavojingų būklių sukėlėjų – helicobacter pylori (H.pylori) bakterija. Kokiu būdu ja užsikrečiama, kaip atpažinti ir kada būtina skubi diagnostika ir gydymas, – portalui manodaktaras.lt pasakoja „Danys Clinic“ gydytojas pilvo chirurgas Vaidas Čereška.
Nors, naujausiais statistikos duomenimis, šios bakterijos užsikrėtimų dažnis mažėja, visgi išlieka pakankamai aukštas – šiuo metu šią bakteriją turi apie 40–50 proc. visos populiacijos. Didesnis jos paplitimas yra besivystančiose šalyse, kur higienos sąlygos prastesnės.

Pasak gydytojo, H.pylori užsikrėtimo kelias kol kas nėra iki galo ištirtas. Pagrindiniu infekcijos šaltiniu laikomas žmogus, taigi, dažniausiai ji yra perduodama kontaktiniu būdu: bučiuojantis, netgi naudojantis tais pačiais indais, stalo įrankiais.

Gydytojas chirurgas Vaidas Čereška

Šios bakterijos išgyvenimo trukmė yra pakankamai trumpa, jei ji tūno ne žmogaus organizme, tačiau, kaip paaiškino gydytojas V.Čereška, ja taip pat galima užsikrėsti, vartojant infekuotą maistą ar vandenį, liečiant infekuotus paviršius. Manoma, kad didžioji dalis užsikrečia vaikystėje ir nejaučia jokių simptomų daugelį metų.

Negydoma bakterija gali sukelti daugelį negalavimų

Didžioji dalis žmonių, anot gydytojo, jokių simptomų nejaučia, tačiau maždaug trečdaliui žmonių gali pasireikšti dispepsiniai simptomai:

  • lėtinis viršutinės pilvo dalies skausmas,
  • deginimo jausmas,
  • raugėjimas,
  • pykinimas, vėmimas,
  • diskomfortas po valgio,
  • apsunkintas rijimas.

„Pati bakterija savo išgyvenamumui naudoja žmogaus organizmo geležį, todėl ilgą laiką negydoma gali sukelti geležies trukūmą ir su tuo susijusius simptomus: bendrą silpnumą, širdies permušimus, mažakraujystę, – kalbėjo pilvo chirurgas V.Čereška. – Kadangi H.pylori sutrikdo skrandžio gleivinę, ji gali skatinti opų ar net vėžio formavimąsi. Tokiu būdu žmogui gali pasireikšti nepaaiškinamas svorio mažėjimas, tuštinimasis juodomis išmatomis“.

Būtina ankstyva diagnostika

Gydytojas patikino, jog šiais laikais yra nemažai būdų, kaip galima diagnozuoti šios bakterijos sukeltą infekciją. Tyrimai gali būti invaziniai ir neinvaziniai.

„Invazinių tyrimų metu specialiu instrumentu – endoskopu – paimami skrandžio gleivinės gabaliukai (biopsija) tolimesniam ištyrimui. Dažniausiai naudojamas greitasis ureazės testas šiai bakterijai nustatyti. Lyginant su kitais invaziniais tyrimais, jis leidžia pakankamai greitai ir nebrangiai indentifikuoti bakteriją (diagnozė nustatoma per 5–60 min). Individualiais atvejais biopsija yra siunčiama ištirti į patologinę ar mikrobiologinę laboratoriją. Šie tyrimai sudėtingesni, todėl užtrunka. Galutinis atsakymas gaunamas per 10–30 dienų“, – paaiškino gydytojas ir atkreipė dėmesį, jog norint gauti tikslų rezultatą, prieš atliekant tyrimą svarbu nevartoti antibiotikų bent mėnesį, o rūgštingumą mažinančius preparatus – bent dvi savaites.

H.pylori infekciją taip pat galima diagnozuoti ir neinvaziniais testais, kurių pagrindinis privalumas – nereikia atlikti endoskopijos. Vieni iš prieinamiausių – išmatų arba kraujo tyrimai.

Kraujo tyrimo metu, pasak specialisto, ieškoma specifinių baltymų – antikūnų, kurie susidaro kaip organizmo atsakas į infekciją. Šio tyrimo privalumas – jis yra neinvazinis, nebrangus, pakankamai greitas, galima nesunkiai atlikti namie ar specialisto kabinete konsultacijos metu. Šiam tyrimui įtakos nedaro antibiotikų ar rūgštingumą mažinančių preparatų vartojimas. Tačiau, kaip gydytojas patikino, šio testo negalima atlikti, jeigu šia infekcija pacientas jau yra sirgęs anksčiau, mat antikūnai gali išlikti kraujyje daugelį metų, nors pačios bakterijos gali ir nebūti.

„Kalbant apie išmatų tyrimus, jų metu jau konkrečiai ieškoma bakterijos dalelių. Lyginant kraujo ir išmatų tyrimą, pastarojo pranašumas yra tai, jog jo metu aptikta aktyvi infekcija tinka tiek pirminei diagnozei nustatyti, tiek kontroliniam tyrimui patvirtinti infekcijos išnaikinimą po gydymo. Tačiau išmatų tyrimo trūkumas – gautas neigiamas atsakymas gali būti ir klaidingas, jei mėnesio laikotarpyje buvo vartoti antibiotikai ar rūgštingumą mažinantys preparatai“, – kalbėjo V.Čereška.

Dar vienas neinvazinis tyrimas – ureazės kvėpavimo mėginys, kuris tinka tiek bakterijos išnaikinimo patvirtinimui, tiek jos nustatymui. Tačiau šis tyrimas yra mažiau prieinamas. Norint gauti kuo tikslesnį rezultatą, rekomenduojama nevartoti rūgštingumą mažinančių preparatų ar antibiotikų.

Visi minėti testai, anot gydytojo, yra pakankamai tikslūs (nors ir nepasižymi šimtaprocentiniu tikslumu). Jei abejojama diagnozės rezultatais ir įtariama infekcija, pacientui siūloma atlikti kelių testų kombinaciją.

Infekcija gali pasikartoti

Nustačius infekciją, būtina ją nedelsiant naikinti. Gydymas, kuris trunka dvi savaites, yra kompleksinis, susidedantis iš antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų derinio. Pasibaigus gydymo laikotarpiui, patariama pakartotinai išsitirti, ar H.pylori bakterija tikrai išnaikinta, kadangi dalis infekcijų gali turėti atsparumą kai kuriems antibiotikams.

Literatūroje minima, jog geresni šios infekcijos gydymo rezultatai gaunami, kartu vartojant ir probiotikus. Taip pat pastebėta, jog kai kurios medžiagos, randamos žaliojoje arbatoje, česnako skiltelėse, brokoliuose, daiguose, padeda ją gydyti.

Gydytojas neslepia, jog net ir po gydymo galimi ligos pasikartojimai, kurie, literatūros duomenimis, pasitaiko iki 3–4 proc. atvejų.

Patarimai, kaip išvengti užsikrėtimo

Saugotis nuo užsikrėtimo helicobacter pylori bakterija, pasak gydytojo chirurgo V.Čereškos, ne tik galima, bet ir būtina – svarbiausia laikytis asmens higienos:

  1. Plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu.
  2. Vartoti gerai termiškai apdorotą maistą.
  3. Tinkamai nuplauti vaisius ir daržoves prieš vartojimą.
  4. Naudoti tik švarius stalo įrankius, vengti jų dalinimosi valgio metu.
  5. Keliaujant po užsienį, nevartoti vandens iš nežinomų šaltinių bei vengti maisto, paruošto antisanitarinėmis sąlygomis.

„Ši bakterija yra pakankamai paplitusi. Jos negydant ilgą laiką, gali sukelti skrandžio gleivinės pakitimus, kurie ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali sąlygoti skrandžio vėžio atsiradimą. Tad laiku nustačius ir paskyrus tinkamą gydymą, galima išvengti ilgalaikių infekcijos pasekmių“, – apibendrino gydytojas.