Kardiologas – apie didelį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų: „Kaltas visuomenės mentalitetas“  

Gydytojas kardiologas dr. Justas Simonavičius

Su gydytoju kalbamės apie tai, kas sukelia hipertenziją ir kaip galima ją atpažinti bei kodėl rekomenduojama kiekvienam namie turėti kraujospūdžio matavimo prietaisą. 

Arterinė hipertenzija: kuo ji pavojinga?

Pasak gydytojo, kraujotakos sistemą supaprastintai galima palyginti su vandentiekio sistema, kur širdis atlieka siurblio funkciją, o kraujagyslės – kaip vamzdžiai, kuriais teka vanduo.

„Turbūt daugelis žino, kad tam, kad vandentiekio sistema gerai funkcionuotų, joje turi būti tam tikras spaudimas, t.y. slėgis. Jeigu vandentiekio sistemoje spaudimas–slėgis per didelis – sistema greičiau dėvisi ir gali sugesti (įvykti vandentiekio avarija). Arterinis kraujo spaudimas, kurį mes matuojame, taip pat yra spaudimas–slėgis mūsų kraujagyslėse, kuris kaip ir vandentiekio sistemoje esantis slėgis turi būti tam tikrose ribose. Ir jeigu tas spaudimas per didelis, įvairūs organai, ypatingai turintys smulkių kraujagyslių, tokie kaip inkstai, akys, širdis, galvos smegenys, ima greičiau „dėvėtis“, ilgainiui atsiranda tų organų funkcijos sutrikimas, t.y. tam tikros ligos. Atsiradus ligoms, blogėja pacientų gyvenimo kokybė, trumpėja gyvenimo trukmė“, – paaiškino kardiologas J.Simonavičius.

Arterinė hipertenzija gali pažeisti tris taikinių grupes: 

1. Širdį, nes ji turi nugalėti didelį spaudimą, kad išstumtų kraują į kraujagysles;
2. Kraujagysles, nes jos turi atlaikyti susidariusį slėgį, todėl gali įvykti jų sienelės plyšimai, vystytis kraujagyslių išsiplėtimas, formuotis aterosklerozė;
3. Vidaus organus, į kuriuos teka kraujas (jei jis itin dideliu spaudimu atiteka į organus, jie žalojami, taigi, esant arterinei hipertenzijai, gali išsivystyti inkstų, akių, širdies, smegenų ir kitų organų kraujagyslių pažeidimai).

Idealus kraujospūdis – nebūtinai yra norma visiems

Idealiu kraujo spaudimu įprastai laikoma 120/70 mmHg. Tačiau, anot gydytojo, jei žmogaus kraujospūdis yra 100/60 mmHg ir žmogus jaučiasi gerai, vadinasi, toks kraujospūdis yra to žmogaus fiziologinė norma ir dažniausiai dėl to nieko daryti nereikia. 

„Kai kurie žmones linkę sakyti, jog jų kraujo spaudimas yra žemas, tačiau apie žemą kraujospūdį medikai kalba retai. Žemas kraujospūdis problema dažniau tampa stacionare, o ypač reanimacijoje gydomiems pacientams. Tuomet kraujospūdis gali būti keliamas į veną leidžiamų vaistų pagalba. Žemu kraujospūdžiu galėtų būti laikomas toks kraujo spaudimas, kai viršutinio (sistolinio) kraujospūdžio vertė siekia mažiau nei 90 mmHg“, – teigė kardiologas.

Gydytojas patarė atkreipti dėmesį, jog kraujo spaudimas gali skirtis, matuojant jį gydytojo kabinete ir namuose: „Hipertenzijos diagnostinė riba namuose yra šiek tiek mažesnė, nes gydytojo kabinete žmogaus natūraliai gali susijaudinti ir spaudimas gali pakilti“.

Padidėjusiu kraujospūdžiu laikoma, kai matuojant jį gydytojo kabinete viršutinis (sistolinis) viršija 140 mmHg arba apatinis (diastolinis) viršija 90 mmHg, o matuojant namuose – viršutinis parodo daugiau kaip 135 mmHg arba apatinis – daugiau kaip 85 mmHg.

„Noriu pabrėžti, kad žmonės atkreiptų dėmesį į abu – viršutinio ir apatinio kraujospūdžio matmenis, nes dažnas žiūri tik į viršutinį. Pavyzdžiui, jei kraujo spaudimas 125/95 mmHg, žmogus galvoja, kad tai normalu ir niekur nesikreipia“, – sakė J.Simonavičius. Vis dėlto būklės, kai reikšmingai padidėja apatinio (diastolinio) kraujospūdžio vertė, taip pat gali nulemti organų pažeidimus. 

Nėra specifinių simptomų 

Arterinė hipertenzija yra „chameleoniška“ liga, nes neturi tik jai būdingų simptomų. Jie pasireiškia gana retai ir tik pačioje ligos pradžioje. Pasak gydytojo, dažniausiai kraujospūdžio ligai būdingi bendriniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas (itin dažnai pakaušio srityje), silpnumas, pablogėjusi bendra savijauta, žmogus jaučia, jog nebėra jėgų, jam norisi prigulti, pailsėti.

„Neretai tokius nespecifinius simptomus žmogus priskiria prastam miegui, vitaminų trūkumui, tad laiku nepastebi, jog tai gali būti ir prasidėjusios hipertenzijos požymiai. Ir jei ligos pradžioje, kai dar jaučiami simptomai, nepamatuojamas kraujospūdis, liga dažnai lieka nediagnozuota, nes ilgainiui simptomai išnyksta, o padidėjęs kraujospūdis lieka. Be to, didelei daliai pacientų hipertenzija progresuoja palaipsniui ir simptomų iš viso nesukelia“, – paaiškino kardiologas.

Serga ir vaikai, bet retai

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. 

Pirminės hipertenzijos nesukelia jokia konkreti liga. Ši hipertenzijos rūšis yra dažniausia ir diagnozuojama daugiau nei 9 iš 10  hipertenzija sergančių pacientų. Sergamumas pirmine arterine hipertenzija didėja sulig amžiumi, t.y. kuo vyresnis žmogus, tuo tikimybė sirgti šia liga didesnė. Pirmine hipertenzija gali sirgti ir vaikai, tačiau, anot gydytojo, labai retai: „Šios ligos pasireiškimas susiję su kraujotakos sistemos senėjimu – kraujagyslės tampa standesnės, todėl mažėja jų adaptacinės galimybės prisitaikyti prie besikeičiančių kraujotakos parametrų“.

Antrinė hipertenzijos segamumo dažnis nėra gerai žinomas, nes jos diagnostika sudėtingesnė. Manoma, kad ja serga apie 5–10 proc. visų hipertenzija sergančiųjų asmenų. Antrinę hipertenziją, pasak specialisto, sukelia tam tikros konkrečios ligos, dažniausiai inkstų arba endokrinologinės ligos, todėl ją gydant, svarbu pašalinti pirminę pakilusio kraujospūdžio priežastį.

Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai:

• Amžius;
• Gausus valgomosios druskos vartojimas;
• Anstvoris ir nutukimas. Pasak gydytojo, tai bene dažniausia hipertenzijos priežastis tarp vaikų ir jauno amžiaus žmonių;
• Alkoholio vartojimas;
• Mažas fizinis aktyvumas.

Arterinė hipertenzija gali sukelti tokias pavojingas ligas kaip inkstų nepakankamumą, insultą, infarktą bei gali paskatinti aterosklerozės vystymąsi įvairiuose organuose.

„Esant šių ligų komplikacijoms, padidėja mirties tikimybė. Kai sakoma, jog žmogus mirė nuo infarkto, insulto ar jis turėjo inkstų nepankamumą, mažai kas pagalvoja, jog pirminė šių ligų priežastis galėjo būti aukšto kraujospūdžio liga, – teigė J.Simonavičius. – Dažnas pacientas sako, jog jo kraujospūdis aukštas, nes tėvo ar senelio toks buvo ir kad jų giminėje visi „širdininkai“, tokiu būdu padidėjusio kraujospūdžio problema tarsi laikoma norma. O taip neturėtų būti“.

Norint išvengti arterinės hipertenzijos, patariama:

• Mažinti druskos vartojimą, kuri yra vienas iš širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių;
• Subalansuoti mitybą ir sureguliuoti kūno masės indeksą (KMI < 25);
• Mažinti arba visai atsisakyti alkoholio vartojimo
• Į kasdienybę įtraukti aktyvius fizinius užsiėmimus.

Pasak kardiologo, svarbu prisiminti keturis pagrindinius širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, kurie, veikdami kartu, žaloja kraujagysles didesne jėga:

1. Aukštas kraujospūdis;
2. Aukšta gliukozės koncentracija kraujyje;
3. Rūkymas;
4. Aukšta cholesterolio (ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL) koncentracija kraujyje).

„Taigi, jei žmogus, turėdamas aukštą kraujospūdį, dar ir rūko, žalingas abiejų veiksnių poveikis gerokai išauga. Tačiau, jei toks žmogus dar turi ir aukštą gliukozės koncentraciją kraujyje (t.y jam diagnozuotas prediabetas arba jis jau serga cukriniu diabetu), ir jei dar pridėtume padidėjusį cholesterolį – žalojamoji jėga organizmui milžiniška“, – pabrėžė J.Simonavičius.

Ligą daugeliui tenka kontroliuoti visą gyvenimą

Išskiriamos dvi arterinės hipertenzijos gydymo kryptys. Nemedikametinis gydymas apima: suvartojamos valgomosios druskos mažinimą maiste (iki 5 g per parą), svorio mažinimą, jei yra anstvoris arba nutukimas, fizinio aktyvumo didinimą bei darbo ir miego režimo sureguliavimą. Anot gydytojo, jei tai yra pirmojo laipsnio arterinė hipertenzija ir pacientas pasiryžta laikytis minėtų rekomendacijų, tuomet galima sureguliuoti kraujospūdį ir be medikamentų.

Tačiau, jei hipertenzija yra labiau pažengusi arba, jei žmogus neturi antsvorio, laikosi subalansuotos mitybos, sportuoja, bet jo kraujospūdis vis tiek išlieka aukštas, tuomet taikomas medikamentinis gydymas.

Tokie pacientai, kuriems kardiologas paskiria vieną iš šių gydymų arba abiejų kombinaciją, turi matuotis savo kraujospūdį ryte ir vakare. „Jei pastebima, jog paskirtas gydymas nėra pakankamai efektyvus, t.y. jei gydymo metu viršutinis kraujospūdis išlieka daugiau nei 130 mmHg arba apatinis – daugiau 80 mmHg, tuomet žmogus vėl turi kreiptis į kardiologą, kad būtų suintensyvintas gydymas. Jei arterinė hipertenzija yra itin pažengusi, tuomet gali būti paskiriama net 5-6 vaistų kombinacija“, – pasakojo gydytojas.

Ligos gydymas yra individualus, tačiau didžiajai daliai pacientų, kuriems nustatoma arterinė hipertenzija, anot J.Simonavičiaus, medikamentinis gydymas yra skiriamas visam gyvenimui. 

„Arterinė hipertenzija yra priskiriama lėtinių ligų grupei, vadinasi, ligą tenka kontroliuoti visą gyvenimą. Bloga kontrolė yra susijusi su blogomis baigtimis. Jei žmogui jau taikomas medikametinis ar nemedikametinis gydymas, bet kraujospūdis vis tiek išlieka padidėjęs, o žmogus net nemano kreiptis į gydytoją, jo išgyvenimo prognozė yra gerokai blogesnė nei to, kuris pasiekia tikslinę kraujo spaudimo kontrolę“, – paaiškino medikas.

Tyrimai, kurie buvo atlikti su arterine hipertenzija sergančiais, parodė, kad tik mažuma pacientų pasiekia tikslinį kraujospūdį. Tai, pasak kardiologo, reiškia, kad didesnė dalis jų išsiugdo tam tikrą „toleranciją“ savo kraujospūdžiui: „Girdžiu sakant: „Buvo 170, o dabar tik 150, jau visai gerai“. Tačiau toks požiūris klaidingas. Tyrimai rodo, jog tokie pacientai dažniau patiria infarktą, insultą ar net miršta“.

Kaip teisingai matuotis kraujospūdį namuose?

Norint sužinoti, ar nesergate arterine hipertenzija, labai svarbu namie reguliariai matuotis kraujo spaudimą. Gydytojas pataria bent kartą per metus kiekvienam pasimatuoti kraujo spaudimą, esant normaliai savijautai. Jei padidėjęs kraujospūdis randamas vieną kartą, daugiau informacijos gali suteikti kraujospūdžio dienyno vedimas. Tuomet žmogus turėtų sistemingai (10 dienų iš eilės) matuotis kraujo spaudimą ryte ir vakare, o matavimų rezultatus kruopščiai susirašyti ant lapelio. 

„Jei pastebite, kad jūsų kraujospūdis išlieka pakilęs (viršutinis rodo daugiau nei 135 mmHg arba apatinis daugiau nei 80 mmHg), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir būtinai atsineškite savo kraujospūdžio matavimo dienyną. Tokie duomenys gydytojui suteikia labai daug vertingos informacijos ir pasitarnauja diagnozuojant ligą bei parenkant gydymą“, – patarė kardiologas J.Simonavičius.

Norint patiems matuotis kraujospūdį, svarbu atminti kelis dalykus:

• Kraujospūdžio matavimui namie naudokite tik automatinį kraujospūdžio matuoklį, kuris skirtas dėti ant žasto (ne ant riešo!).
• Prieš matuodami kraujospūdį bent 3–5 minutes ramiai pasėdėkite.
• Svarbu, kad kraujospūdžio matavimo manžetė būtų uždėta ant žasto teisingame aukštyje, t.y. širdies lygyje. Atsisėskite, laisvai padėkite ranką ant stalo ir apjuosdami žastą manžete stebėkite, kad ji būtų teisingai uždėta, t.y. stebėkite, kad speciali žyma (tai gali būti rodyklė, rutuliukas ar raidė), kuri yra nurodyta ant manžetės, atsidurtų ties alkūnės linkiu.
• O jei sunku visa tai atsiminti, tiesiog perskaitykite instrukciją, kurią rasite prie kiekvieno kraujospūdžio matuoklio. 

Svarbu kuo tiksliau išmatuoti kraujospūdį, nes matavimo klaidos gali nulemti neteisingą diagnozę. Jau sergantieji arterine hipertenzija turėtų nuolatos periodiškai įvertinti savo kraujospūdžio kontrolę, t.y. kokį kraujospūdį pavyksta pasiekti vartojant paskirtą gydymą. Jei kraujospūdis, vartojant medikamentus, išlieka didesnis nei 130 mmHg sistolinio arba 80 mmHg diastolinio, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.