Gydytojas – apie sąnarių skausmą: nelaukite

Skausmo „slenkstis“ – kiekvienam skirtingas

Skausmas yra labai individualus. Tikrasis skausmas yra tas, kurį jaučia konkretus žmogus. Yra tam tikri skausmo kriterijai, kai balais vertinamas jų stiprumas, visgi skausmas – tai subjektyvus dalykas.

„Kalbant apie kelio sąnarių skausmą, dažniausiai turime galvoje sutrikusią atraminę funkciją, kai atramos metu pilnai apkrauname sąnarį ir tuomet jaučiame skausmą, arba jis gali būti juntamas judesio metu, t.y., tam tikroje pozicijoje jaučiame padidėjusį jautrumą ir skausmingumą“, – paaiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedas traumatologas T.Vorobjovas.

Skausmo tolerancija kiekvienam žmogui yra skirtinga. Anot jo, yra labai nekantrių žmonių, kurie aikčioja nuo kiekieno judesio, o kiti asmenys gali iškęsti labai stiprų skausmą. Taigi, skausmo „slenkstis“ kiekvienam yra skirtingas.

Sąnarių skausmą gali išprovokuoti daugelis veiksnių

Kelio, klubo, čiurnos ar smulkiųjų sąnarių skausmus, pasak gydytojo, gali sukelti įvairios priežastys:

• ūminės ar lėtinės traumos;
• autoimuniniai uždegiminiai procesai (pvz., reumatas);
• įvairios infekcijos (tiek bakterinės, tiek virusinės) taip pat gali būti sąnarių skausmo priežastimi. Po Covid-19 pandemijos nemažai pacientų kreipėsi dėl suaktyvėjusių sąnarių skausmų. Tai dažna komplikacija persirgus koronavirusu.
• Laimo liga – dar viena gana dažna sąnarių skausmo priežastis. Ne vienam pacientui sąnarių skausmas prasidėjo, sergant šia liga arba pasireiškė kaip komplikacija jau persirgus.

Ūmios traumos, tokios kaip įvairūs patempimai, kryptelėjimai, menisko, raisčių pažeidimai, girnelės struktūros pažeidimai, kaip pastebi ortopedas traumatologas, dažniau būdingi jauno amžiaus fiziškai aktyviems žmonėms, kurie daugiau sportuoja, keliauja ir kasdien užsiima aktyvia veikla.

Tačiau, anot jo, ir vyresniems žmonėms trauminė sąnario kilmė nėra svetima, ypatingai žiemą, esant slidžiai dangai, patempimai ir kritimai itin dažni.

„Vyresnio amžiaus asmenys kenčia nuo ūmių trauminių pasekmių. Reikia įvertinti ir tai, jog žmonėms nuo 50–60 metų padidėja osteoporozės rizika. Todėl patyrus net ir nedidelę traumą, geriau pasirodyti specialistui, kuris įvertins pažeidimo lygį, – patarė gydytojas ortopedas traumatologas T.Vorobjovas. – Neretai susiduriame su tokiais atvejais, kai vyresni žmonės kreipiasi jau gerokai pavėluotai, kai trauma įvykusi prieš keletą mėnesių. Pacientui atrodo, jog tai buvo nereikšmingas kelio kryptelėjimas ar stuktelėjimas, o padarius nuotrauką, matome sąnario kremzlės pažeidimus. Galiausiai paaiškėja, kad tai osteoporozės požymiai. Dažnas pravaikšto su tokiu pažeidimu, net ir kęsdamas intensyvų skausmą“.

Tokiais atvejais, kai atraminė funkcija sutrinka, juolab, kai sąnarys ištinsta ir tampa skausmingas, gydytojas patarė iškart kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas ortopedą traumatolgą, arba iškart – į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

„Žmogus neretai delsia, geria nuskausminamuosius, tikėdamasis, jog viskas savaime susitvarkys. Tačiau jei matote, kad skausmo intensyvumas nemažėja per 4–5 dienas, net ir nesmarkiai susistrenkus kelį ar pargriuvus, tai signalas kreiptis pagalbos. Geriau atlikti tyrimus ir žinoti tikrą diagnozę, nei spėlioti kodėl skauda“, – kalbėjo ortopedas traumatologas.

Naktinis skausmas liudija apie uždegimą

Jei jus kamuoja naktinis sąnarių skausmas, pasak gydytojo, dažniausiai tai byloja apie prasidėjusį arba jau įsibėgėjusį uždegiminį procesą. Naktinis skausmas rodo, jog uždegimas yra suaktyvėjęs.

„Vyresnio amžiaus žmonės neretai kenčia nuo artrozinių sąnarių skausmų, kai sąnarys būna stipriai susidėvėjęs, yra sumažėję sąnariniai tarpai. Galima sakyti, šis skausmo fonas yra nekintantis ir lėtinis, bet turi tam tikras aktyvumo apraiškas, pavyzdžiui, esant didesniam fiziniam krūviui, jis paprastai suaktyvėja. Naktį šis sąnarių maudimas juntamas gerokai aktyviau. Tai yra fiziologinis procesas“, – paaiškino ortopedas traumatologas T.Vorobjovas.

Lėtiniai kelio skausmai

Jie dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones. Gydytojas teigė, jog tai yra lėtiniai uždegiminiai procesai, kai yra sąnarinės kremzlės ir sąnario paviršiaus pažeidimai, menisko degeneraciniai pakitimai, kurie vyksta dėl sutrikusios medžiagų apykaitos, kraujotakos problemų. Tai neišvengiamas senėjimo procesas.

Norint to išvengti arba bent sumažinti skausmą, pasak ortopedo traumatologo, būtina ankstyva diagnostika, fizioterapinių procedūrų, kinezitarapijos taikymas: „Taisyklingas judesys be skausmo yra geriausia tokių procesų profilaktika. Patartina pirmiausia pradėti dirbti su kineziterapeutu, kuris įvertintų paciento būklę, paaiškintų saugius mankštos pratimus. Žinoma, viskas priklauso nuo žmogaus, kiek jis laikysis tų kiterijų“.

Kaip malšinti sąnarių skausmus: gydymo būdai

Esant lėtiniams sąnario pažeidimams (artrozei), pasak ortopedo traumatologo T.Vorobjovo, gali būti taikomos įvairios fizikinės priemonės, fizioterapija bei injekcijų terapija.

Išskirtiniais atvejais, anot gydytojo, jei pacientą kamuoja itin didelis skausmas, pvz. jis negali priminti kojos, gali būti taikomos taip vadinamos „skausmo blokados“: „Jomis negalima piktnaudžiauti, mat injekcijų metu naudojama priešuždegiminė medžiaga (kortikosteroidas), kuris gerai malšina skausmą ir uždegimą, bet turi ir pašalinį paveikį. Todėl ją gali paskirti tik gydytojas traumatologas, tiksliai įvertinęs paciento būklę. Tai kraštutinė skausmo malšinimo ir gydymo priemonė, esant lėtiniam sąnarių skausmui“.

Iš saugesnių skausmo mažinimo metodikų ortopedas traumatologas įvardino kraujo plazmos injekcijas, kurios gali būti taikomos su hialuronu rūgštimi.

„Tokiu atveju siekiama veikti keliomis kryptimis. Hialuronas kaip savotiškai terpė nukrauna atraminius paviršius, taip sumažindamas skausmą ir skatindamas kremzlės atsistatymą, t.y., veikia kaip apsauga pažeistai kremzlei. Kraujo plazmos preparatai veikia priešuždegimiškai ir skatina regeneracinius procesus, suaktyvina kraujotaką bei medžiagų apykaitą. Tačiau naivu tikėtis, kad net ir po pilno kraujo plazmos injekcijų kurso sąnarių visiškai nebeskaudės. Aišku, sąnarių skausmas gali sumažėti, tačiau svarbiausia, jog ši metodika sustabdys degeneracinių procesų vystymąsi“, – paaiškino gydytojas T.Vorobjovas ir pridūrė, jog esant trečiai ar ketvirtai artrozės stadijai, kai sąnariai būna visiškai susidėvėję, minėtų procedūrų tikslas yra menkavertis.

Kada prireikia kelio sąnario endoprotezavimo

Šios operacijos metu pakeičiama pažeista kremzlė ir susidėvėję kaulų paviršiai, tokiu būdu siekiama sumažinti skausmą, kurį sukelia sąnario paviršių susidėvėjimas. Operacija gali padėti atstatyti paciento kelio mobilumą.

Keisti kelio sąnarį paprastai rekomenduojama, esant III ar IV artrozės stadijai, kai minėti pagalbiniai metodai ir priemonės nebėra efektyvūs. Ryžtis kelio endoprotezavimui ar ne, anot gydytojo, turi nuspręsti pats pacientas: „Tai yra gyvenimo kokybės klausimas. Žinoma, jei esant trečiai artrozės stadijai žmogus dar nejaučia naktinių skausmų, o dienos metu be skausmo gali dar nueiti kelis šimtus metrų, tuomet operacija gali būti atidedama. Kiekvienas atvejis yra įvertinamas individualiai“.

Pagrindinė prevencinė sąnarių skausmo priemonė, pasak ortopedo traumatologo T.Vorobjovo, – judesys komforto zonoje.

„Yra žmonių, kurie ignoruoja skausmą ir kuo daugiau vaikščioja, juda, manydami, jog taip sau padės. Nieko panašaus! Judesys yra privalomas tada, kai neskauda. Negalima per skausmą nei bėgioti, nei aktyviai vaikščioti, vis didinant fizinį krūvį. Norint saugiai judėti, reikia pirmiausia įsivertinti tiek bendrą savo sveikatos, tiek judamojo aparato būklę. O tai geriausia atliks profesionalūs savo sirties specialistai“, – pabrėžė gydytojas.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją ortopedą traumatologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.