Dietologė pataria, ką daryti, praradus alkio ir sotumo jausmą
„Labai dažnai išgirstu iš savo pacientų frazę ,,daug dirbu, neturiu kada pavalgyti“. Norėčiau paminėti, kad valgymo laiką, kaip ir kitus mums svarbius darbus, turime planuoti. Disciplinos nebuvimas paprastai veda prie chaotiškos mitybos“, – teigė dietologė.
Už alkio ir sotumo jausmą atsakingi hormonai – grelinas ir leptinas. Natūraliai pavalgius hormono grelino kiekis sumažėja, o sotumą suteikiančio hormono leptino kiekis padidėja.
Apetito, alkio ir sotumo jausmams, anot specialistės, didelę įtaką daro gyvenimo būdas – didelis stresas, miego režimo neturėjimas: „Miegant nepakankamai valandų, atsiranda hormonų disbalansas, todėl norime daugiau užkandžiauti, renkamės sveikatai nepalankius, daugiau cukraus turinčius maisto produktus“.
Gydytoja dietologė Rasa Razgūnaitė
Dėl kokių priežasčių žmogus gali prarasti apetitą, nebejaučia alkio ar sotumo?
Apetito praradimas, dietologės R.Razgūnaitės teigimu, gali būti vienas pirmųjų tam tikrų ligų simptomų, pavyzdžiui, peršalimo, virusinės infekcijos, mažakraujystės ar net onkologinių susirgimų. Taip pat apetitas stipriai sumažėja vyresnio amžiaus žmonėms (ypatingai – sergantiems), asmenims, kuriems šis simptomas yra labai pavojingas, nes gali lydėti iki mitybos nepakankamumo, o šis gali lemti blogesnį gyjimą, atsistatymą po susirgimo, įvairias ligos komplikacijas.
Hormonai (grelinas ir leptinas), atsakingi už alkio ir sotumo jausmą, gali būti veikiami gyvenimo būdo – didelio, nuolatinio streso, miego režimo nesilaikymo. Tada žmogus gali nuolat jausti alkį, norą užkandžiauti.
„Taip pat verta paminėti, kad nutukimu sergantys asmenys taip pat sunkiau pajaučia sotumo jausmą. Peptido YY, kuris gaminasi žarnyne pavalgius ir duoda smegenims signalą apie sotumą, nutukusių žmonių organizme gaminasi mažiau, todėl jie suvalgo didesnį kiekį maisto tol, kol pajaučia sotumo jausmą“, – teigė gydytoja dietologė.
Kaip sureguliuoti šį mechanizmą?
Pirmiausia patariama laikytis darbo ir poilsio režimo (miegoti apie 7–8 valandas per parą). Taip pat svarbu laikytis valgymo režimo – žmogus turėtų valgyti bent tris kartus per dieną, idealu, jei pavyksta tuo pačiu metu. Reikėtų vengti nuolatinio užkandžiavimo.
Didelį vaidmenį vaidina fizinis aktyvumas. Rekomenduojama būti fiziškai aktyviam mažiausiai 150 minučių per savaitę – puikiai tinka ėjimas spartesniu žingsniu, plaukimas, važiavimas dviračiu, treniruotės sporto salėje.
Intuityvus valgymas – proto ir kūno draugystė
Šiais laikais kone madinga kalbėti apie intuityvų valgymą, tačiau norint jį propoguoti, pasak dietologės R.Razgūnaitės, pirmiausiai reikėtų įsitikinti, ar neturite susidariusių barjerų galvoje (baimės priaugti svorio, produktų skirstymo į gerus ir blogus, emocinio valgymo).
„Intuityvus valgymas – tai proto ir kūno draugystė. Labai svarbu gerbti savo kūno siunčiamus signalus – alkį ir sotumą. Tik įsitikinus, kad puikiai girdite savo kūno poreikius, žinote sveikatai palankios mitybos principus, galite drąsiai propoguoti intuityvų valgymą“, – paaiškino specialistė.
Kada kreiptis pagalbos į dietologą?
Ieškant tinkamo specialisto konsultacijai, R.Razgūnaitė pataria nepainioti mitybos specialistų, dietistų ir gydytojų dietologų. Mitybos specialistai ir dietistai gali konsultuoti tik sveikus asmenis, o gydytojai dietologai konsultuoja tiek sveikus, tiek sergančius žmones.
„Į gydytojus dietologus patariama kreiptis visada, kai tik iškyla su mityba susijusių klausimų – per mažas ar per didelis kūno svoris, per mažas ar per didelis apetitas, negebėjimas laikytis mitybos režimo, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, gastritu, refliuksu, uždegiminėmis žarnų ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas“, – teigė gydytoja dietologė.
