Holivudo aktorė ir modelis Megan Fox / Shutterstock nuotr.

Aktorė Megan Fox prisipažino serganti kūno dismorfija: kuo ypatingas šis sutrikimas

manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-05-23 10:08
Garsi amerikiečių aktorė ir modelis Megan Fox neseniai viename interviu atskleidė kovojanti su savo kūno įvaizdžiu ir iššūkiais, gyvenant po Holivudo „padidinamuoju stiklu“.
„Man – kūno dismorfija. Niekada nematau savęs tokios, kokią mane mato kiti žmonės. Niekada gyvenime nemėgau savo kūno“, – prisipažino 37 metų aktorė žurnalui „Sports Illustrated Swimsuit 2023“.

Pasak ekspertų, asmenys, turintys sunkų kūno dismorfijos sutrikimą, dažnai tampa atsiskyrėliais, turi sunkumų santykiuose ir kenčia nuo kitų psichikos sveikatos problemų.

Kas yra kūno dismorfija?

Kūno dismorfinis sutrikimas arba sindromas (KDS) yra psichikos sveikatos būklė, kuri apibrėžiama kaip manija dėl įsivaizduojamo savo fizinės išvaizdos trūkumo – tokio, kuris paprastai yra nepastebimas kitiems.

KDS turi panašumų su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS) ir gali sukelti didelių kančių asmeniui, kuris su juo kovoja. Viena iš jo formų, vadinamoji raumenų dismorfija, dažniau pasireiškia vyrams.

Šis sutrikimas gali pakenkti žmonių psichinei sveikatai ir savigarbai. Daugelis sergančiųjų kūno dismorfija taip pat kovoja su nerimu, depresija ir net mintimis apie savižudybę.

Los Andželo klinikinė psichologė Ramani Durvasula sakė, kad svarbu atkreipti dėmesį, jog kūno dismorfija nėra tas pats, kas valgymo sutrikimas, kuris yra rūpestis būtent savo kūno formomis ir svoriu. Be to, šis rūpestis atsiranda ne dėl pastebimos fizinės deformacijos ar apsigimimo.

Kas sukelia kūno dismorfiją?

Pasak Amerikos nerimo ir depresijos asociacijos (Anxiety and Depression Association of America), nėra vienos konkrečios šio sutrikimo priežasties. Juo serga maždaug 1 iš 50 žmonių Jungtinėse Valstijose ir daugmaž vienodai paveikia tiek vyrus, tiek moteris.

Ekspertai teigia, kad kūno dismorfinis sutrikimas paprastai pasireiškia paauglystėje, kuomet jauni žmonės sunkiai išgyvena dėl visų savo fizinės išvaizdos pokyčių.

Kai kuriais atvejais gali būti genetinis polinkis į KDS arba OKS, sakė Cincinatyje dirbanti psichologė Ann Kearney-Cooke, kuri specializuojasi kūno įvaizdžio ir valgymo sutrikimų gydyme.

Kitais atvejais, pasak jos, šį sutrikimą gali sukelti neigiama patirtis vaikystėje, pavyzdžiui, prievarta, nepriežiūra ar patyčios, dėl kurių asmuo tapo pernelyg jautrus tariamiems savo išvaizdos trūkumams.

Tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir visuomenės kultūra. Pasak psichologės, tam tikras perfekcionizmas gali sustiprinti obsesijas. „Tai tikrai neatsistato savaime, o negydant būklė gali dar labiau pablogėti“, – teigė ji.

Kaip žinoti, ar sergate kūno dismorfija?

Kūno dismorfijos požymiai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Tačiau būdingiausias simptomas yra susirūpinimas dėl įsivaizduojamo fizinės išvaizdos trūkumo.

Tai skatina žmones erzinančiai ir įkyriai elgtis, pavyzdžiui, ilgai tikrinti save veidrodyje arba fotografuoti save išmaniuoju telefonu, kad geriau įvertintų įsivaizduojamą fizinį trūkumą. Dažnai tokie asmenys jaučia gėdą dėl savo kūno ir stengiasi tai paslėpti. Jie ieško nusiraminimo ir nuolat lygina save su kitais žmonėmis (kas šiuo metu ypač būdinga socialinėje žiniasklaidoje).

Be psichologinės žalos, šis sutrikimas gali turėti ir finansinių nuostolių, sakė klinikinė psichologė R.Durvasula. Daugeliu atvejų žmonės kreipiasi į dermatologus, odontologus ir chirurgus dėl brangios kosmetinės medicinos pagalbos. Toks kompulsyvus elgesys, anot ekspertų, gali laikinai palengvinti kančią, bet ji niekur nedingsta, kaupiasi, sukeldama poreikį toliau „taisyti“ kūną.

Kaip diagnozuojama kūno dismorfija?

Nėra universalių testų, kuriais būtų galima galutinai diagnozuoti KDS, tačiau asmenys, manantys, kad gali turėti šį sutrikimą, turėtų pasikalbėti su savo gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu, kuris įvertins esamus simptomus.

„Mes stebime, kiek šis sutrikimas daro žalos žmogaus gyvenimui. Toks asmuo, nepagrįstai susirūpinęs savo kūno išvaizda ir jo koregavimu, išleidžia pernelyg daug laiko ar pinigų, todėl jam sunku mokytis, studijuoti ar dirbti. Galiausiai jie praranda draugus“, – paaiškino R.Durvasula.

Ar šis sutrikimas gali būti pagydomas?

Kūno dismorfinis sutrikimas yra gydomas, tačiau iki galo nepagydomas. Gydymo būdai kiekvienam pacientui skiriasi, tačiau sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai rekomenduoja kognityvinę elgesio terapiją derinti su medikamentais.

„Stengiamės išmokyti žmones atpažinti savo mintis ir kovoti su savo mąstymo iškraipymais“, – teigė psichologė A.Kearney-Cooke.

Tais atvejais, kai yra papildomų psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, gydymo planas gali būti papildytas specialiais vaistais.

Parengta pagal: washingtonpost.com