Vaikų pulmonologė: „Astma – lyg skėtis, apimantis daugelį įvairių ligų“

Įvairių alergijų atsiradimą lemia keletas veiksnių:

• genetika: jei tėvai alergiški, didelė tikimybė, kad ir vaikas paveldės kažkurį alergijos tipą;
• per daug ir per dažnai buityje naudojamos cheminės priemonės;
• per dažnai vartojamas perdirbtas, spalvotas maistas;
• per dažnas antibiotikų vartojimas.

Vaikystėje, pasak vaikų alergologės doc. J.Kudzytės, paprastai stebimas taip vadinamas alerginis arba atopinis maršas, kai viena alergijos rūšis keičia kitą: dažniausiai vaikui prasideda alergija maistui, paskui jam pasireiškia atopinis dermatitas arba egzema, vėliau vaikas pradeda kosėti ir suserga astma, o tada nustatomas alerginis rinitas (alerginė sloga). Būna, kad šių alergijų eiliškumas susimaišo arba vaikas gali sirgti tik viena alergine liga, kartais – visomis išvardintomis.

Tikroji astma „neišaugama“

Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri gali būti alerginė ir nealerginė. Tai priklauso nuo to, ar vaiko organizme randamas įsijautrinimas alergenams, ar ne. Šiuo atveju, anot gydytojos, svarbūs ne maisto alergenai, bet įkvėpiamieji, t.y. tiriama, ar vaikas alergiškas dulkių erkutėms, žiedadulkėms, šuns/katės plaukui ir pan. 

„Kalbant apie virusų provokuojamą (nealerginę) vaikų astmą, ją galima išaugti. Dar ji vadinama netikra astma. Tačiau tikrosios (alerginės) astmos išaugti negalima. Žinoma, laiku pritaikius tinkamą gydymą, augdamas vaikas gali pajausti tam tikrą ilgalaikį pagerėjimą, tačiau tai nereiškia, kad astma dingo, nes bet kuriuo metu ji gali vėl paūmėti“, – paaiškino doc. J.Kudzytė.

Vaikui augant mažėja ir jo įsijautrinimas maisto alergenams, tačiau didėja įsijautrinimas įkvėpiamiems (medžių, žolių žiedadulkėms ir pan.). Pasak vaikų pulmonologės, anksčiau buvo manoma, kad alerginė sloga yra dažnesnė tarp paauglių, tačiau pastaruoju metu ji vis dažniau pasireiškia ir tarp mažų vaikų.

Vaikams astmą dažniausiai išprovokuoja virusai ir bakterijos. Tad kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau serga visusinėmis ligomis. Kai jo imuninė sistema subręsta – serga rečiau.

Požiūris į astmą, kaip pastebi doc. J.Kudzytė, yra pasikeitęs visame pasaulyje: „Anksčiau su pediatrais kalbėdavome, jog gali būti taip vadinama švokštikų astma, virusų ar bakterijų provokuojama astma, tačiau suaugusiųjų pulmonologai mumis stebėdavosi, nes jų teigimu, astma yra tiesiog alerginė arba nealerginė. Visgi pastaraisiais metais imama pripažinti, jog astma nėra tik viena liga, tai – tarsi skėtis, apimantis daug skirtingų ligų fenotipų. Taigi, yra be galo daug įvairių astmos atmainų, o vaikų astma – viena iš jų“.

Pasikartojantys astmos dusulio epizodai 

Sunkumo pojūtis kūrtinėje, švokštimas, dusulys, priepuolinis kosulys, švilpimas kvėpuojant – tai pagrindiniai astmos simptomai. Tačiau juos atpažinti, pasak vaikų gydytojos pulmonologės, paprastam žmogui nėra taip lengva.

„Žinoma, tėvai gali įtarti, kad kažkas vaikučiui blogai, tačiau tiksliai diagnozuoti astmą gali tik specialistas, atmetęs kitas ligas ir pagal tam tikrus pasikartojančius simptomus“, – teigė doc. J.Kudzytė ir pridūrė, jog retai, kada astma nustatoma ankstyvoje kūdikystėje, nebent tai yra įgimti pakitimai. 

Astma yra lėtinė liga, vadinasi, ji išsivysto tik praėjus tam tikram periodui. Ji gali būti nustatoma tiek ikimokykliniame amžiuje, tiek paauglystėje. Tačiau mažų vaikų astma, pasak gydytojos, yra gana sudėtinga tuo požiūriu, jog mažiesiems sunkiau atlikti spirometrijos tyrimą ir ištirti vaiko plaučių funkciją.

„Mažo vaiko juk nepaprašysi maksimaliai išpūsti orą, o to reikia, kad įvertintume kvėpavimo funkcijos rodiklius. Todėl mažų vaikų astmą nustatome pagal tam tikrus diagnostinius kriterijus. Dažniausiai astmos diagnozė vaikams patvirtinama, jei per metus jam pasireiškė bent trys obstrukcijos arba dusulio epizodai. Tuomet vertinama, ar vaikas yra alergiškas, jei taip – kas provokuoja jo alergiją, ar šeimoje yra alergiškų žmonių ir pan.“, – paaiškino vaikų pulmonologė.

Astmos kontrolė ir gydymas

Kuo anksčiau vaikų astma diagnozuojama ir pradedama gydyti, tuo gydymas yra saugesnis ir efektyvesnis. Tokiu būdu pagerėja vaiko ir šeimos narių gyvenimo kokybė.

Pirmiausia skiriami pirmos pagalbos vaistai, kurie kelioms valandoms atpalaiduoja vaiko bronchų sienelės raumenis, taip palengvina astmos simptomus. Dažniausiai vartojamas vaistas – inhaliuojamasis salbutamolis. 

Uždegimui bronchų gleivinėje mažinti skiriami ilgo poveikio vaistai, kurie gali būti vartojami mėnesiais ar net metais. Svarbiausia, anot gydytojos, juos ligonis turi vartoti kasdien, net ir tada, kai nėra jokių astmos simptomų. Tai dažniausiai inhaliuojami vaistai.

„Labai paravartu namie turėti ir piršto pulsoksimetrą – aparatą, kuris matuoja deguonies įsotinimą kraujyje. Kai tėvai nežino, ar vaikui pakanka deguonies, ar jau skubėti į priėmimo skyrių, šis aparatas gali pagelbėti, t.y. parodo vaiko deguonies kiekį kraujyje”, – patarė vaikų pulmonologė.

Patarimai: kaip išvengti astmos

• Astmos ir bet kokios kitos alerginės ligos profilaktika, doc. J.Kudzytės teigimu, turi prasidėti dar nėštumo laikotarpyje.

Labai svarbu, kokiose sąlygose besilaukianti moteris gyvena ir dirba, pvz. didesnė tikimybė būsimams kūdikiui susirgti astma ar kita alergija bus tuomet, jei besilaukianti mama dirba prirūkytoje patalpoje, arba savo darbe dažnai naudoja įvairias chemines priemones (pvz. kirpykloje, laboratorijoje ir kt.). Svarbi ir pačios būsimos mamos sveikata: kokiomis ligomis ji pati serga, kokius vaistus vartoja, ką valgo nėštumo metu ir pan.

• Svarbus ir gimdymo būdas.

Pasak gydytojos, cezario pjūvio metu kūdikis „surenka“ taip vadinamą blogąją florą nuo mamos odos, o slinkdamas natūraliais gimdymo takais jis pasiima visą natūralią mamos organizmo mikrobiotą, todėl alergijų tikimybė sumažėja, kūdikiui gimstant natūraliu būdu.

• Ne mažiau svarbus veiksnys – natūralus kūdikio maitinimas.

„Žindymas mažyliui labai svarbus, nes mamos piene yra gerųjų bakterijų, kurios kartu palaiko kūdikio gerųjų bakterijų buvimą žarnyne”, – paaiškino vaikų alergologė. Atėjus primaitinimo laikotarpiui, pasak gydytojos, svarbu vaikučiui duoti kuo mažiau perdirbtų maisto poduktų, o dažniau maitinti namuose gamintomis košėmis ir daržovienėmis. 

• Vaikų darželio lankymas

Anot doc. J.Kudzytės, vaikams labai naudinga lankyti lopšelį-darželį, nes tokiu būdu vaikai anksti apsikeičia bakterijomis ir virusais – taip įgyjamas balansas tarp organizmo kovos su alergijomis bei jo kovos su bakterijomis ir virusais.

Užsiregistruoti konsultacijai pas vaikų pulmonologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.