Sportuoti nevėlu ir 60-ies – fizinis aktyvumas sumažina širdies ligų riziką
Dalis žmonių, kurie per pirmąją patikrą buvo fiziškai neaktyvūs, iki antrosios patikros pradėjo judėti. Šiems žmonėms apskaičiuota 11 proc. sumažėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dalis tyrimo dalyvių, kurie per pirmąją patikrą buvo fiziškai aktyvūs, tačiau iki antros patikros tapo nejudrūs, savo širdies ligų riziką padidino 27 procentais.
Ženkliai širdies ligų riziką sumažino ir neįgalieji bei sergantieji lėtinėmis ligomis, pradėję užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo veikla bent 3 kartus per savaitę. Tiesa, tyrėjai į analizę neįtraukė kitų fizinio aktyvumo formų – tvarkymosi namuose ar jėgos pratimų. Taip pat negalėjo įvertinti priežasčių, kodėl dalyviai pakeitė savo fizinio aktyvumo įpročius.
Kardiologai teigia, kad šis tyrimas papildo ankstesnių tyrimų išvadas, kad niekada nevėlu pagerinti sveikatos būklę ir kad mankšta ir sportas naudinga net ir tiems, kurie imasi to tik vyresniame amžiuje. Reguliariai stimuliuoti širdį ir plaučius, kad širdies ritmas ir kvėpavimas padažnėtų, turėtų visi bet kokio amžiaus žmonėms. Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų stimuliavimas sumažina širdies, vėžio, kitų ligų riziką.
Iki šiol nejudriai gyvenę senyvo amžiaus žmonės turėtų pirmiausia pasitarti su gydytoju, norėdami pradėti mankštintis.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomendacijos 65 metų ir vyresniems žmonėms:
- 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla arba 75 minučių didelio intensyvumo aerobine fizinė veikla per savaitę
- 2 kartus per savaitę užsiimti jėgos pratimais
- Kai negali įgyvendinti rekomendacijų dėl sveikatos, vyresnio amžiaus žmonės turėtų judėti tiek, kiek leidžia jų galimybės.
Parengė Monika Kairienė pagal healthline.com