Šeimos gydytoja paaiškina: kokiais atvejais patogiau naudotis nuotolinėmis konsultacijomis
„Telekonsultacijos nėra naujiena pasaulyje. Tiek lenkai, tiek airiai, tiek kitos šalys jau daugelį metų vykdo nuotolines konsultacijas. Gal Lietuvoje jos šiek tiek įgijo neigiamą atspalvį, kai karantino metu tapo kone priverstinės. Iš kai kurių pacientų vis dar juntamas šioks toks pasipriešinimas. Tačiau nuotolinės konsultacijos turi turėti savo vietą Lietuvos medicinoje. Žinoma, jos turi atikti tam tikrus reikalavimus bei kriterijus, galbūt turi atsirasti ir tam tikra teisinė bazė“, – portalui manodaktaras.lt teigė „Telesante“ gydytoja N.Vaicekauskienė.
Gydytojai – ne ekstrasensai
Telekonsultacija, anot šeimos gydytojos, gali būti keleriopa, pavyzdžiui, pacientas–gydytojas, gydytojas–gydytojas, telekonsultacija gali būti ir kaip konsiliumas, kai reikia pasikeisti patirtimi su kitomis šalimis ir pan.
Be to, gydytojų konsultacijos gali vykti virtualiame pokalbio kambaryje, video ar telefoniniais skambučiais. Jos, pasak medikės, yra tikrai naudingos ir neabejotinai išliks, nors kartais, sako, būna, jog vyresnės kartos pacientai ir išreiškia pasipiktinimą, neva „kaip gi čia gydytojai gydys per nuotolį kaip ekstrasensai“.
„Nereikia linkti į kraštutinimus ir įsivaizduoti, jog kepenų transplantacija ar danties rovimas bus atliekamas nuotoliniu būdu. Tikrai ne. Bet didelė dalis gydytojo konsultacijų, esant ūmiems virusiniams susirgimams ar lėtinių ligų paūmėjimo atveju, gali vykti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, žmogus turi padidintą kraujo spaudimą, kuris keičiantis orams neretai dar šokteli, tad gydytojas, žinodamas paciento ligos istoriją, gali nuotoliniu būdu patikslinti esamų vaistų vartojimą arba skirti papildomą vaistą. Manau, neverta dėl to vykti į gydymo įstaigą ir gaišti savo laiką eilėje“, – svarstė šeimos gydytoja N.Vaicekauskienė.
Nuotolinės gydytojo konsultacijos / Shutterstock nuotr.
Skubėti į gydymo įstaigą ji nepataria ir tėvams, jei vaikas lengvai peršalo ar suslogavo. Tačiau būna atvejų, anot medikės, kai telefoninio pokabio su ligoniu neužtenka, tuomet prireikia vaizdo konsultacijos arba kvietimo atvykti į gydymo įstaigą.
„Tai priklauso ir nuo paties paciento, ir nuo gydytojo. Būna ir tokių situacijų, kai nuotolinės konsultacijos metu tenka kviesti ir greitąją pagalbą“, – pripažino gydytoja.
Organizmo stiprinimui – „stebuklinga trijulė“
Permainingi šiųmetinio pavasario orai, anot N.Vaicekauskienės, nėra labai dėkingi mūsų imuninei sistemai, tad pastaruoju metu jaučiamas suaktyvėjimas besikreipiančiųjų dėl peršalimo ligų: paūmėjusio gerklės skausmo, slogos, sinusitų ar kosulio.
„Tai tradiciniai susirgimai, kurie, belaukiant tikros pavasarinės šilumos, gal šiek tiek užsitęsė. Žinoma, išlieka susirgimai ir koronavirusu. Tačiau patys pacientai neretai numoja į simptomus ranka, nes jau pavargo apie tai kalbėti. Norisi tarsi nustumti šią ligą į šoną, nors Covid-19 virusas juk niekur nedingo“, – svarstė šeimos gydytoja.
Tad kaip tokiu pemainingu pavasario oru galime sustiprinti savo organizmą? Gydytoja pataria prisiminti „stebuklingą trijulę“, kuri tinka visais metų laikais – tai kasdienis fizinis aktyvumas, subalansuota mityba bei kokybiškas darbo ir poilsio režimas.
Patariama nepamiršti kasdien vartoti vitamino D (jo itin trūksta mūsų klimatinėje zonoje, net ir saulei šviečiant), vaikams – žuvų taukų ir daugiau leisti laiko lauke.
„Kalbant apie vitaminų vartojimą, neraginčiau jų skubėti gerti iš eilės kiekvienam, galbūt geriau pasitarti su savo gydytoju arba išsitirti, kokių konkrečiai vitaminų ar mineralų jūsų organizmui trūksta. Nes jei valgote visavertį maistą, judate, sportuojate, neturite lėtinių ligų, gal jums ir nereikia papildomai jų vartoti“, – patarė gydytoja N.Vaicekauskienė.
