Psichiatrė pataria: ką daryti ištikus panikos atakai
Pastaruoju metu vis daugiau socialinėje erdvėje sužinome apie atvejus, kai panikos atakas patiria tiek suaugusieji, tiek jaunimas. Ar tai reiškia, jog anksčiau mažiau buvo tokių atvejų, o gal tiesiog niekas apie tai neatviravo?
Panikos atakos – seniai egzistuojantis psichikos sutrikimas, tačiau anksčiau buvo stengiamasi visomis priemonėmis nuslėpti egzistuojančias problemas dėl psichikos ligų „stigmos“. Panikos atakos dažnai buvo gydomos neurologų, kardiologų, dažnai buvo diagnozuojama „vegetodistonija“ (streso sukelti įvairūs vegetacinės nervų sistemos sutrikimai) ar kitos ligos.
Labai džiugu, kad pastaruoju metu metu vis daugiau žmonių kreipiasi dėl įvairių psichikos sutrikimų, nebedelsia, nori gauti pagalbos kuo greičiau. Visuomenėje vis labiau skatinama nebijoti kreiptis į psichologą, psichiatrą, manau, todėl apie panikos atakas girdime vis dažniau ir garsiau.
Jos gali kamuoti bet kuriame amžiuje, tačiau paskutiniu metu, deja, pastebime tendenciją, kad panikos atakos ištinka vis jaunesnius asmenis.
Kaip pasireiškia panikos atakos?
Panikos atakos arba priepuoliai – tai nerimo sutrikimas, kuomet gali pasireikšti daugeliu fiziologinių simptomų, tokių kaip:
- stiprus ir dažnas širdies plakimas,
- skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje,
- padažnėjęs kvėpavimas ir/ar oro trūkumas,
- „kamuolio gerklėje“ arba smaugimo jausmas kakle,
- bendras silpnumas, šaltkrėtis
- karščio pylimas,
- galvos svaigimas,
- prakaitavimas,
- drebulys,
- odos pašiurpimas, dilgčiojimas,
- nutirpusios galūnės (kojos ima drebėti, darosi kaip vatinės ir žmogus ima galvoti, jog tuojau nukris, nebepaeis, nualps),
- pykinimas, vėmimas,
- pilvo skausmai, viduriavimas.
Panikos atakos metu gali pasireikšti ir psichologiniai simptomai:
- stiprus ir vis didėjantis nerimo, įtampos jausmas;
- mirties, išprotėjimo arba savitvardos praradimo baimės;
baimė prarasti sąmonę ir nualpti; - kartais pasireiškia baimė, kad „sustos širdis ar kvėpavimas“.
Kas panikos atakas dažniausiai provokuoja?
Provokuojančių veiksnių gali būti labai įvairių, pavyzdžiui, tam turi įtakos įvairūs psichologiniai faktoriai, tokie kaip:
- Stresinės situacijos darbe, moksluose ar studijose
- Miego trūkumas
- Intensyvi darbinė veikla
- Netektys
- Psichotraumuojančios situacijos
Paniką iššaukti gali ir įvairūs biologiniai veiksniai, tokie kaip psichoaktyvios medžiagos (metamfetaminai, marihuana, kokainas, LSD), skydliaukės hiperfunkcija (hipertiroidizmas) ir kitų vaistų vairtojiimas.
Ar žmogus gali nujausti, kad artėja panikos priepuolis, ir kažkaip sau padėti?
Jei prasideda panikos ataka, svarbiausia žinoti, kad tai nėra sveikatai pavojinga būklė. Geriausiai padeda kvėpavimo pratimai, kuomet rekomenduojama giliai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą ilgesnį laiką, lėtai iškvėpti ir vėl sulaikyti kvėpavimą. Tokius pratimus reikėtų atlikti tol, kol panikos ataka praeis.
Kada patartumėte kreiptis į specialistą ir kokios terapijos priemonės labiausiai padeda?
Jei panikos atakos užsitesia, intensyviai kartojasi ir pradeda trikdyti asmens kasdieniam gyvenimui bei veiklai, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, kad jis galėtų įvertinti žmogaus sveikatos būklę ir nuspręstų, ar reikalingas medikamentis gydymas.
Tokio gydymo metu siekiama atstatyti neurotransmiterių balansą centrinėje nervų sistemoje. Gydymas paprastai trunka apie 3–6 mėnesius. Taip pat labai svarbu, kad gydymas būtų kompleksinis, t.y., didelę svarbą panikos atakų gydymo metu atlieka psichologo, psichoterapeuto konsultacijos bei fizinis aktyvumas.
