Socialiniai tinklai; psichikos sveikata / Shutterstock nuotr.

Psichiatras M. Marcinkevičius: kodėl socialiniuose tinkluose ieškome idealaus pasaulio?

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2023-09-22 08:08
Kartu su dešimtąja savižudybių prevencijai skirta laida socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ pristato ir rubrikos „Patarimai“ pokalbį apie socialinius tinklus ir jų poveikį emocinei sveikatai. Ne paslaptis, kad buvimas socialiniuose tinkluose tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Anot psichikos sveikatos specialistų, vis daugėja žmonių, kurie „gyvendami“ socialiniuose tinkluose iš tikrųjų pradeda bijoti gyventi realybėje.
„Patiktukai ir nenoras gyventi. Kodėl kalbame apie socialinių tinklų įtaką?“ – taip pristatoma šios rubrikos tema. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius dalinosi įžvalgomis apie tai, kodėl turime kalbėti apie savikontrolės sąvoką ir laiko praleidimą socialinėse medijose. Jau pačioje pokalbio pradžioje, bandydamas atsakyti į temos klausimą „Kodėl svarbu kalbėti apie socialinių tinklų įtaką?“, M. Marcinkevičius tvirtai teigė, kad socialiniai tinklai yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi.

Psichiatras Martynas Marcinkevičius

Visą pokalbį galite rasti čia.

Nagrinėdamas šią temą toliau, gydytojas pabrėžė, kad socialiniai tinklai yra tapę rimta mūsų psichikos ir emocinės sveikatos problema: tačiau ne patys socialiniai tinklai yra blogis, o tai, kaip mes juos naudojame. Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjui uždavus klausimą, kada socialiniai tinklai gali žmogų deformuoti, pašnekovas atsakė, jog didžiausią dėmesį turime atkreipti į vaikus, kurių smegenys formuojasi anatomiškai ir fiziologiškai, o nesaikingas socialinių tinklų naudojimas pažeidžia pačią smegenų struktūrą, ko vėliau negalime sugrąžinti.

Nagrinėdami savižudybių prevencijos temą turime nepamiršti, kokią žalą gali padaryti socialiniai tinklai. „Ta žala yra jau įrodyta ir suvokiama net valstybiniu lygmeniu, o žalos yra labai daug. Vienas dalykas – emocinės sveikatos prastėjimas, antras – tos pačios fizinės sveikatos prastėjimas ir trečias – nuolatinis smegenų dirginimas. Kad ir nuolatos sėdime tame informaciniame sraute, nors ir su pozityvia informacija, tos smegenų dalys tiesiog išdega. Taip darydami mes tiesiog gauname nuovargį, perkrovą, iš ko ir atsiranda nerimas, prastėja dėmesys”, – profesine patirtimi dalijosi psichiatras.

Martynas didžiausią problemą įvardija tai, jog mes lyginame save su netikru pasauliu, kuris iš tikrųjų neegzistuoja. Socialiniuose tinkluose norime transliuoti idealų gyvenimą, neparodydami, kad yra ir kita gyvenimo pusė. „Kada mes pradedame lyginti save su kitais, mes pradedame jaustis, kad esame nevykę, kad mūsų gyvenimas nieko vertas. Pastarieji dalykai veda prie blogos emocinės būklės, savęs nuvertinimo”, – teigia Vilniaus Psichikos sveikatos centro direktorius.

Taip pat gydytojas pabrėžia, jog per socialinius tinklus mes dažnai prarandame save, nežinome, ko norime ir ką reikia iš tikrųjų daryti, nes gyvename pagal socialinių tinklų šabloną. Taip pat yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių rezultatai panašūs: vieną kartą pabuvus socialiniuose tinkluose, mūsų nuotaika gali kristi iki 80 proc.

Viešoji įstaiga „Skirtingos Spalvos“ primena, kad dešimtosios jubiliejinės laidos heroje tapo atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, atvirai pasidalinusi savo gyvenimo istorija apie psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją. Iniciatyvą palaikyti galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, kurie skleidžia tolerancijos žinutę sergančiųjų bendruomenėms.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją psichiatrą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.