Vaikas kosėja; plaučių ligos / Shutterstock nuotr.

Prof. S. Čaplinskas – apie „baltųjų plaučių“ sindromą, pasiekusį ir Europą: „Situacija yra nuolat stebima“

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-12-07 09:00
Po paslaptingojo plaučių uždegimo, dar vadinamo „baltųjų plaučių“ sindromu, protrūkio tarp vaikų Kinijoje, panaši situacija jau stebima ir Ohajuje (JAV). Praėjusią savaitę buvo užfiksuoti šios ligos susirgimo atvejai ir šešiose Europos Sąjungos valstybėse. Kuo pavojinga ši liga, kokios jos staigaus paplitimo priežastys ir kokių prevencinių priemonių imtis, siekiant apsaugoti vaikus nuo susirgimo – portale manodaktaras.lt kalbamės su medicinos mokslų daktaru prof. Sauliumi Čaplinsku.
„Ši liga vadinama baltųjų plaučių sindromu, nes jai būdingos baltos dėmės abiejuose plaučiuose. Ja dažniausiai serga vaikai iki 5 metų, tačiau gali susirgti ir vyresnio amžiaus vaikai bei suaugusieji. Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip kosulys, karščiavimas, bendras organizmo silpnumas, nuovargis, užgulusi nosis, akių ašarojimas, kai kuriems gali prasidėti ir vėmimas ar viduriavimas“, – sakė profesorius.

Prof. Saulius Čaplinskas / Asmeninio albumo nuotr.

Kas sukelia baltas dėmes plaučiuose?

Tačiau minėti simptomai gali būti būdingi ir sergant gripu, Covid-19 (SARS-CoV-2), respiracinio sincitinio viruso (RSV) ar mikoplazmos sukeltomis ligomis. Pasak prof. S. Čaplinsko, tik atlikęs plaučių rentgenogramą ir atitinkamus tyrimus gydytojas gali nustatyti, ar tai – „baltųjų plaučių“ sindromas: „Baltas dėmes plaučiuose dažniausiai sukelia Mycoplasma pneumoniae – tam tikra bakterijų rūšis, sąlygojanti kvėpavimo organų gleivinės pažeidimą. Ši bakterija paprastai sukelia plaučių uždegimo protrūkius kas dvejus ar trejus metus“.

Nėra jokių įrodymų, jog tai būtų naujas patogenas ar nauja viruso rūšis, tačiau situacija ir toliau intensyviai stebima visame pasaulyje, praneša Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO).

Kaip sakė dr. S. Čaplinskas, šis pneumonijos protrūkis, tikėtina, yra itin griežto karantino pasekmė Kinijoje: „Gamtoje tuščios vietos nebūna. Vaikai ilgą laiką nekontaktavo, todėl ir nebuvo pasidalinta virusais bei bakterijomis, mažiau registruota ir ligų, kurios plinta oro-lašeliniu būdu. Gyvenimui sugrįžus į įprastą ritmą ir nesilaikant saugos reikalavimų, stebimas padidėjęs užsikrėtimas mikoplazmine pneumonija, kuri labiau būdinga šaltuoju metų laiku“.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei vaikas be perstojo kosti, ilgai laikosi aukšta temperatūra, kuri nemažėja net ir suvartojus vaistų (pvz. paracetamolio), patartina iškart kreiptis į Skubios pagalbos skyrių. Prof. S. Čaplinskas patarė tėvams nuolat stebėti mažųjų ligonių būklę ir neužleisti ligos, kad neišsivystytų komplikacijos, tokios kaip meningokokinė infekcija, kuri, laiku neskyrus gydymo, yra itin pavojinga gyvybei.

Plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, tačiau, jei ligos priežastis – ne bakterija, o virusai, tuomet skiriamas simptomatinis gydymas (jei pasireiškia kosulys, skiriami vaistai nuo kosulio, jei karščiuojama – skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai ir kt.).

Pasak prof. S. Čaplinsko, svarbiausia, kad susirgę vaikai kokybiškai ilsėtųsi, valgytų pilnavertį maistą, gerai miegotų ir vartotų pakankamą kiekį skyčių. Tėvai taip pat turėtų prisiminti, jog tik visiškai pasveikęs vaikas gali lankyti darželį, mokyklą ar kitą kolektyvą.

Kas padeda apsisaugoti nuo ligų?

Profesorius pataria nepamiršti dėvėti apsauginių veido kaukių, vos pajutus pirmuosius simptomus, liudijančius, jog yra pažeisti viršutiniai kvėpavimo takai. Susirgus geriausia likti namuose dėl dviejų priežasčių: kad liga neįsisenėtų ir kad neužkrėstume kitų.

„Kai kurie žmonės net ir sloguodami ar kosėdami eina į darbą – tai labai negerai. Žinoma, jei reikia į vaistinę ar pas gydytoją, būtina dėvėti veido kaukę, kuri rekomenduojama net ir važiuojant daugiabučio liftu. Būtina nepamiršti ir rankų dezinfekcijos bei patalpų vėdinimo. Neužtenka tik praverti langą kelioms minutėms – geras vėdinimas bus tuomet, kai pasikeis oras patalpoje, o tam reikia atverti langus visuose kambariuose ir padaryti skersvėjį bent dešimčiai minučių“, – patarė dr. S. Čaplinskas.

Ar gali „baltųjų plaučių“ sindromas atkeliauti ir į Lietuvą, pasak profesoriaus, tokia tikimybė yra, mat virusai ir bakterijos plinta sparčiai, tačiau kol kas šios ligos susirgimo atvejai mūsų šalyje neregistruoti.

Užsiregistruoti konsultacijai pas vaikų gydytoją pulmonolgą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.