Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurios suaktyvėjimas dažiausias rudens – žiemos sezonu. Gripas greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas.
Liga dažnai prasideda ūmiai, ima krėsti šaltis. Kūno temperatūra gali pakilti iki 39-40ºC ir laikytis kelias dienas. Ligonis skundžiasi, jog „laužo“ visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama.
Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą gali būti A, B ir C tipų. Kadangi virusai pasižymi mutuojančia savybe, todėl atsiranda vis naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus.
Gripu paprastai užsikrečiama oro-lašiniu būdu nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Užsikrėtęs virusu asmuo suserga per vidutiniškai 48 val.
Užsikrėtus gripu dažniausiai gydomasi namuose, išskyrus itin sunkius atvejus, kai gripas komplikuojasi – tuomet ligonis guldomas į ligoninę.
Norint išvengti gripo komplikacijų rekomenduojama skiepytis kasmet prieš prasidedant gripo sezonui. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), atsižvelgdama į labiausiai paplitusias gripo viruso padermes, vakcinų sudėtį kasmet koreguoja.
Skiepai nuo gripo ypač rekomenduojami: