„Prieš hormonus mes bejėgiai“ – apie lytinių hormonų svyravimą moters gyvenime

Pagrindiniai moteriškieji hormonai yra estrogenas ir progesteronas. Klinikos „Unomeda“ gydytoja akušerė-ginekologė Kristina Ramonaitienė portalui manodaktaras.lt sako, kad hormonai yra cheminės medžiagos, kurios perneša informaciją iš vieno organo į kitą tam, kad visas kūnas dirbtų sklandžiai ir nepertraukiamai.

„Hormonas yra kaip raktas, o organai kaip spyna (mediciniškai tai vadinama receptoriumi). Hormonai cirkuliuoja kraujyje ir keliauja prie reikiamos spynos, kad galėtų atlikti savo funkciją. Tai paaiškina lytinių hormonų veikimą. Jie gaminami kiaušidėse, o veikia daugelyje organų, kurie turi lytinių hormonų receptorių – smegenyse, kaulinėje, raumenų sistemoje, šlapimo takuose, krūtyse. Todėl menstruacijų ciklo eigoje įvairiuose organuose moterys jaučia tam tikrus pokyčius, pavyzdžiui, krūtų jautrumą, raumenų skausmus, prislėgtą ar net depresinę nuotaiką, vangumą“, – paaiškina gydytoja K.Ramonaitienė.

Hormonų svyravimai – nuo gimimo, lytinės brandos iki menopauzės

Vos gimusių mergaičių organizme lytinių hormonų kiekis yra pakankamai aukštas, po kelių mėnesių ženkliai sumažėja ir toks lieka iki lytinio brendimo pradžios.

„Prasidėjus lytiniai brandai, estrogeno kiekis šokteli į viršų. Estrogenas atsakingas už lytinių organų susiformavimą paauglystėje, susiformuoja ir didėja krūtys, praplatėja klubų, šlaunų sritis, atsiranda plaukuotumas gaktos, pažastų srityje, prasideda mėnesinės ir mergaitė tampa jauna moterimi“, – sako ginekologė K.Ramonaitienė.

Vaisingo amžiaus moterims lytiniai hormonai reguliuoja menstruacijų ciklus, kurie trunka iki perimenopauzės ir menopauzės. Šiuo laikotarpiu vėl pradeda mažėti estrogeno ir progesterono kiekis. „Perimenopauzėje ciklai gali tapti nereguliarūs, moteris pradeda jausti įvairius nemalonius pojūčius: karščio bangas, naktinius prakaitavimus, atsiranda miego problemų, nuotaikų svyravimų, vargina odos ir gleivinių sausumas, auga svoris“, – pasakoja ginekologė K.Ramonaitienė.

Perimenopauzės laikotarpiu mėnesinės gali būti nereguliarios, o kai mėnesinių kraujavimo nebūna bent vienerius metus, tai jau vadinama menopauze. Pasak ginekologės K.Ramonaitienės, simptomai šiuo laikotarpiu gali būti įvairūs – nuo lengvų iki labai sunkių, kuomet visiškai išbalansuojama kasdieninė veikla. Šis pereinamasis laikotarpis gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Psichologiniai simptomai: dirglumas, nemiga, atminties sutrikimai, koncentracijos stoka, energijos trūkumas, lytinio potraukio sumažėjimas, panikos priepuoliai, depresija. Vazomotoriniai simptomai: karščio bangos, prakaitavimas, dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas, protarpinis šaltkrėtis. Taip pat gali atsirasti makšties sausumas, šlapinimosi sutrikimai, odos plonėjimas, plaukų slinkimas, širdies ligos, vystytis osteoporozė.

„Yra posakis, kad prieš hormonus mes bejėgiai. Manau, kad labiausiai šis posakis tinka menopauzės laikotarpiui. Labai svarbu, kad šiuo laikotarpiu šalia esantys žmonės palaikytų ir pasistengtų suprasti savo moterį, mamą, bendradarbę. Svarbu fizinė veikla, sportas, subalansuota mityba, aktyviai tęsti lytinius santykius, esant reikalui galima naudoti natūralius estrogenų papildus, o besireiškiant ryškiems menopauzės simptomams reikalinga konsultuotis su savo ginekologu dėl galimos pakaitinės hormonų terapijos skyrimo“, – pataria gydytoja.

Gydytoja akušerė-ginekologė Kristina Ramonaitienė. Klinikos „Unomeda“ nuotr.

Policistinių kiaušidžių sindromas – lytinių hormonų disbalanso sukelta liga

Taigi lytinių hormonų darnus veikimas labai svarbus moters savijautai, o lytinių hormonų disbalansas gali sukelti tam tikras ligas. Viena dažniausių ligų, sukeltų lytinių hormonų disbalanso, yra policitinių kiaušidžių sindromas (PKS).

Pasak ginekologės K.Ramonaitienės, apie 5-10 proc. vaisingo amžiaus moterų serga šia liga, šio sindromo priežastys yra padidėjęs vyriškųjų lytinių hormonų androgenų kiekis, aukštas insulino kiekis bei genetinis polinkis.

„Sergant PKS, folikulai kiaušidėje nesubręsta iki reikiamo dydžio ir neįvyksta ovuliacija. Dėl to sutrinka mėnesinių ciklas, gali būti sunkiau pastoti. Pagrindiniai PKS klinikiniai simptomai yra: nereguliarus mėnesinių ciklas, padidėjęs plaukuotumas, padidėjęs spuoguotumas, riebi veido ir galvos oda, plaukų slinkimas ir retėjimas, viršsvoris, aukštas cholesterolio kiekis, žemas libido. PKS gali atsirasti bet kuriuo vaisingu moters amžiaus laikotarpiu. Sindromas gali būti koreguojamas keičiant gyvenseną, kontroliuojant svorį ir skiriant gydymą hormonais“, – sako klinikos „Unomeda“ gydytoja akušerė-ginekologė K.Ramonaitienė.

Užsiregistruoti pas gydytoją akušerę-ginekologę Kristiną Ramonaitienę galima ČIA