Pagalbinis apvaisinimas, IVF – in vitro fertilizacija / Shutterstock nuotr.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudojasi vis daugiau gyventojų

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2022-05-15 17:43
Pagalbinis apvaisinimas tampa vis labiau prieinamas Lietuvos gyventojams. Pernai specialistų pagalbos sulaukė 2915 žmonių, t.y. dvigubai daugiau nei 2017 m., kai šios paslaugos pradėtos kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai aštuonios gydymo įstaigos suteikė pagalbinio apvaisinimo paslaugas 1598 moterų ir 1317 vyrų. Šioms paslaugoms bei kompensuojamiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta kiek daugiau nei 6 mln. eurų. Iš viso nuo 2017 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudojo 4684 moterys ir 4466 vyrai.

BIOFIRST klinikos gydytojos akušerės ginekologės, vaisingumo specialistės Elinos Žurman teigimu, Lietuvoje su nevaisingumo iššūkiais susiduria apie 10–15 proc. porų, t.y. maždaug kas šešta pora. Šalyje priskaičiuojama apie 1 mln. šeimų. „Vaisingumo sutrikimų turi beveik tiek žmonių, kiek Klaipėdoje yra gyventojų“, – teigia E.Žurman.

Gydytoja akušerė ginekologė, vaisingumo specialistė Elina Žurman.

Gydytoja akušerė ginekologė, vaisingumo specialistė Elina Žurman.

Kam dažniau nustatomi vaisingumo sutrikimai: vyrams ar moterims?

Pasak medikės, nevaisingumo priežastys gali būti įvairios: ir moterų, ir vyrų. Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Per vienerius metus natūraliai pastoja ir gimdo 75 proc. moterų iki 30 metų ir 65 proc. moterų iki 35 metų. Nuo 35 metų tikimybė pastoti po truputį mažėja, o nuo 40 metų – žymiai. Taip pat su amžiumi daugėja savaiminių persileidimų. Vis dėlto įvairius vaisingumo sutrikimus lemia ir daugelis kitų priežasčių.

Gydytoja akušerė ginekologė E.Žurman teigia, jog moterims būdingos nevaisingumo priežastys: ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, dėl lytiškai plintančių ligų ar dėl endometriozės atsiradusios sąaugos pilvo ertmėje, kiaušintakių nepraeinamumas, o taip pat ir neaiškios kilmės nevaisingumas, kuris siekia net 10 proc. „Nevaisingumo priežastimi gali būti ir lytiškai plintančios infekcijos. Pasitaiko ir tam tikri hormoniniai sutrikimai, kurie gali apsunkinti moters galimybes pastoti“, – pastebi vaisingumo specialistė.

Pasak medikės, vyrams dažniausiai nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas, net 34 proc., kai spermos kokybė būna prasta, spermatozoidai negyvybingi. Gali būti dėl tam tikrų sėklidėse įvykusių struktūrinių pakitimų. „Tai gali būti dėl urogenitalinės sistemos infekcijų ar dėl seksualinių sutrikimų, bet pasitaiko ir įgimti dalykai, pavyzdžiui, nenusileidusi sėklidė“, – pastebi specialistė.

Taip vadinamas porų nesuderinamumas yra priskiriamas prie neaiškios kilmės nevaisingumo priežasčių. „Mes darome šį tyrimą, kai poros nori gauti atsakymą į šį klausimą, ne taip dažnai nustatome tokią priežastį. Bet vėlgi aplinkybės būna, kad ir pasikeičia. Jeigu šiandien nustatome, kad pora nesuderinama, po kelerių metų situacija gali pasikeisti kad ir nuo pavyzdžiui, didelio streso. Tai nėra nekintama konstanta, kad niekada situacija ir nepasikeis“, – sako gydytoja E.Žurman.

Kada verta poroms susirūpinti ir kreiptis į specialistus?

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, pora laikoma nevaisinga, pradedama tirti bei gydyti, jei, moteris, turėdama reguliarius lytinius santykius be jokios apsaugos  per 12 mėnesių nepastoja. Tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, jeigu moteris yra 35 metų amžiaus ar vyresnė. „Dėl tiksinčio biologinio laikrodžio vyresnėms moterims siūlyčiau nelaukti vienerių metų, kreiptis pas specialistus jau po pusmečio“, – pataria gydytoja E.Žurman.  Medikė įsitikinusi, kad jau verčiau išsitirti ir, jeigu nėra objektyvių pastoti trukdančių priežasčių, bandyti ir toliau. 

Kaip gydomi nevaisingumo sutrikimai?

Medikės teigimu, nevaisingumo priežastys nustatomos atliekant bendruosius tyrimus, tokius kaip reprodukcinė anamnezė, bendras ginekologinis moters ištyrimas, lyties organų echografija, ir specialiuosius tyrimus: spermos tyrimas, ovuliacijos įvertinimas, kiaušintakių ir mažojo dubens organų patologijos diagnostika, lytinių takų infekcijų ar imuninio atsparumo raudonukei tyrimas. „Kai turime visų tyrimų atsakymus, tada žiūrime, kokį gydymą galime skirti. Jeigu priežastis yra aiški, tarkime, infekcija, tai skiriamas antibakterinis gydymas, jeigu aptinkami tam tikri hormoniniai sutrikimai, taikoma hormoninė korekcija“, – pasakoja gydytoja E.Žurman.

Nevaisingumas taip pat gali būti gydomas  operaciniu būdu pašalinant ultragarsu nustatytus darinius tiek vyrui, tiek ir moteriai. „Jeigu nustatome, kad vyro sperma nėra pakankamai kokybiška, jį siunčiame urologo ar andrologo konsultacijai“, – teigia medikė.

Nevaisingumo problemos kartais sprendžiamos tikslingai planuojant lytinius santykius, taip pat IUI (spermos sušvirkštimas į gimdos ertmę) ir IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje) procedūromis. Taikant pagalbinio apvaisinimo būdus, pagrindinė gydymo dalis tenka moteriai. Sėkmės tikimybė siekia ir 50 proc.

Valstybės parama

Gyventojai, norintys gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, apmokamas PSDF lėšomis, pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo. Gavus siuntimą, galima registruotis konsultacijai vienoje iš gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo.

PSDF biudžeto lėšomis apmokamos šios pagalbinio apvaisinimo paslaugos:

  • akušerio ginekologo konsultacija, teikiama partneriams dėl pagalbinio apvaisinimo;
  • akušerio ginekologo konsultacija, kai taikoma kontroliuojamoji kiaušidžių stimuliacija;
  • pagalbinis apvaisinimas ne moters kūne savaiminio apvaisinimo būdu arba atliekant intracitoplazminę spermatozoido injekciją;
  • vyriškų lytinių ląstelių paėmimas iš sėklidžių ir jų apdorojimas;
  • intracitoplazminė spermatozoido injekcija, kai naudojamos lytinių ląstelių banke saugomos moteriškos lytinės ląstelės;
  • lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimo ir perkėlimo į moters kūną paslauga.

Gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos dėl pagalbinio apvaisinimo metu partneriams atliekami laboratoriniai ir, jei reikia, instrumentiniai tyrimai, reikalingi prieš pagalbinį apvaisinimą.

PSDF lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai.