Kosulys; oro tarša
Kosulys; oro tarša . Shutterstock nuotr.

Oro taršos poveikis sveikatai: įspėjamieji simptomai

manodaktaras.lt
Publikuota: 2024-03-28 15:51
Nors Vilniaus automobilių sąvartyne neseniai kilęs didžiulis gaisras ir užgesintas, visgi, pasak specialistų, tokio pobūdžio oro taršos poveikis gali pasireikšti ir vėliau. Degant metalui, tepalams ar plastikui išsiskiria kenksmingos toksinės medžiagos, dėl kurių kyla pavojus sveikatai, ypač esantiems arčiau gaisro židinio. Ką vertėtų žinoti padidėjus oro taršai?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipė dėmesį, kad gaisro (Panerių g.) metu susidarę teršalai kartu su dūmais nusėdo teritorijose, pro kurias sklido gaisro dūmai.

Todėl rekomenduojama:

  • nusėdusius teršalus pašalinti, drėgnai nuvalant paviršius: lauko terasas, patalpų grindis, sienas.
  • išplauti ir užuolaidas, patalynę ir kt. Specialistai nepataria naudoti jokių cheminių valiklių.
  • gerai išvėdinti tiek gyvenamąsias, tiek ugdymo įstaigų ar biurų patalpas.

Kada kreiptis į gydytoją

Specialistai pataria atkreipti dėmesį į simptomus, ypatingai tiems asmenims, kurie buvo net ir kelių kilometrų spinduliu nuo gaisro židinio – gali perštėti akis ar graužti gerklę. Šie požymiai turėtų po kurio laiko praeiti pasišalinus į saugią vietą.

Tačiau jei kartu su šiais simptomais atsirado ir apsunkintas kvėpavimas, kosulys, dusulys, reikėtų kreiptis į gydytojus.

Vertins žalą aplinkai

Kaip praneša Aplinkos apsaugos agentūra, kovo 28 d., 1 valandą nakties kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Vilniuje, Savanorių pr., oro kokybės tyrimų stotyje, kuri yra arčiausiai gaisro, dar buvo lygi 297 µg/m³, o 2–4 val. nakties kietųjų dalelių koncentracija jau sumažėjo iki saugaus lygio ir siekė  8–40 µg/m³. Šiuo metu kitose Vilniaus aplinkos oro kokybės tyrimų stotyse (Lazdynų, Senamiesčio ir Žirmūnų mikrorajonuose) aplinkos oro teršalų koncentracija yra žema arba vidutinė, t. y. ribinių verčių neviršija.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai užkimšo nuotekų sistemoje esantį šulinį, kad gaisro gesinimo metu susidaręs vanduo nepatektų į miesto nuotekų sistemą.

Pilnai užgesinus gaisrą, departamento pareigūnai jau gali prieiti prie degusių medžiagų, vertins sudegusius kiekius, pradėtas neplaninis įmonės patikrinimas. Aplinkosaugininkai vertins žalą aplinkai.

Oro užterštumas išaugo visame pasaulyje

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tam tikri aplinkos veiksniai, pvz., teršalai vandenyje, maiste ar ore, daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. (apytikriai nustatyta, kad maždaug šeštadalis visų vaikų mirties ir ligų atvejų yra susiję su aplinkos veiksniais).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotojos Viktorijos Buzytės teigimu, pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.

Oro tarša, užterštumas
Oro tarša, užterštumas / Shutterstock nuotr.

Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai Lietuvoje yra energetikos objektai – šiluminės elektrinės ir katilinės, pramonės įmonės bei transportas. Per pastaruosius metus pastebimai sumažėjo oro teršimas iš energetikos bei pramonės šaltinių, tačiau transporto sąlygojama tarša beveik nepasikeitė ir tapo dominuojančia.

Pasak specialistės, miestuose susikaupia palyginti daug anglies dioksido. Šiomis dujomis apsinuodijęs žmogus jaučia silpnumą, jam skauda galvą, jį pykina. Į padidėjusį CO2 kiekį ore ypač jautriai reaguoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys ligoniai.

Didžiausią įtaką miestų oro kokybei daro mobiliųjų taršos šaltinių išmetimai. Sparčiai gausėja transporto priemonių, dėl to didėja aplinkos oro užterštumas miestuose. Maksimalios azoto dioksido koncentracijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Išanalizavus ilgesnio laikotarpio tyrimų duomenis, nustatyta, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose transporto vis daugiau, azoto dioksido koncentracija dažnai viršija nustatytąją normą ir nuolat didėja.

Padidinta kietų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali susidaryti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.
Per šalčius didmiesčiuose padidėja oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.

Priežastinis ryšys tarp oro taršos ir ligų paūmėjimo

Aplinkos oro taršos poveikis susijęs su daugeliu sveikatos problemų atsiradimu. Vis daugėja mokslinių įrodymų, kad oro tarša ne tik neigiamai įtakoja kvėpavimo sistemos veiklą, bet ir kraujotakos sistemos veiklą. Pats aiškiausias poveikis yra būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimas populiacijoje per metus ar ilgesnį laikotarpį ir tai susiję su ilgalaikiu kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimu.

Yra pakankamai mokslinių duomenų, įrodančių priežastinius ryšius tarp oro teršalų ir žalingo poveikio plaučių funkcijai vystymosi. Plaučių funkcijos susilpnėjimas yra susijęs su kietųjų dalelių ir transporto sąlygojama oro tarša (azoto dioksido).

Prieinami moksliniai tyrimai aiškiai nustato priežastinį ryšį tarp oro taršos ir astmos paūmėjimo (daugiausiai dėl kietųjų dalelių ir ozono poveikio), taip pat priežastinį ryšį tarp padažnėjusio kosulio ir sergamumo bronchitu (dėl kietųjų dalelių poveikio). Yra mažai įrodymų dėl ryšio tarp astmos sergamumo/paplitimo ir bendros oro taršos, nes tyrimais dažniau nustatomas priežastinis ryšys tarp sergamumo astma ir nuolatinio gyvenimo arti kelių su intensyviais transporto srautais.

Žymus kietųjų dalelių (KD) koncentracijos ore padidėjimas gali sukelti priešlaikinę mirtį nuo kraujotakos sistemos ligų ir kvėpavimo sistemos ligų. Ilgalaikis didesnės kietųjų dalelių koncentracijos poveikis turi didelės įtakos sergamumui kvėpavimo sistemos ligomis. Nustatyta ankstyvos mirties rizika žmonėms, sergantiems širdies ir plaučių ligomis, astma, kitomis kvėpavimo organų ligomis, taip pat pagyvenusiems asmenims.

Ilgalaikis KD padidėjusios koncentracijos poveikis padidina lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atsiradimo riziką, plaučių funkcijos susilpnėjimą suaugusiems, būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimą dėl širdies ir plaučių ligų mirtingumo ir galimai dėl plaučių vėžio. Įrodytas patikimas ryšys tarp padidėjusio KD kiekio ore ir kūdikių mirtingumo nuo kvėpavimo ligų, vaikų sergamumo bronchitais ir plaučių ligomis.

Parengta pagal NVSC; SMLPC atstovų pranešimus