Onkologas V. Ostapenko: kaip sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu?
„Išgirdusios šią diagnozę moterys turėtų iškart kreiptis į gydytojus onkologus, kurie Lietuvoje yra tikrai aukštos kvalifikacijos. Net ir sužinojus, pavyzdžiui, apie trečią vėžio stadiją, nereikėtų išsigąsti, nes šiandien onkologinės ligos gydymas yra itin pažengęs. Jei prieš kelis dešimtmečius mūsų šalyje per metus nuo krūties vėžio mirdavo apie 650 moterų, šiandien šis skaičius yra sumažėjęs iki maždaug 400–450. Tai rodo, kad ankstyva krūties vėžio diagnostika, prevencinės programos ir gydymas gerėja ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse. Deja, sergamumas, šia liga visgi nemažėja“, – teigė profesorius.
Nuo kada moterys turėtų pasitikrinti krūtis?
Šiuo metu Lietuvoje moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus yra skirta nemokama mamografinės patikros programa, kurioje rekomenduojama dalyvauti kas dvejus metus. Šiam tyrimui siuntimą išrašo šeimos gydytojas.
Tačiau, kaip sakė gydytojas onkologas, jei moteris užčiuopia bet kokį darinuką krūtyje ar yra abejonių dėl krūties pokyčių, patariama nedelsiant kreiptis į specialistus, kurie atliks echoskopinį tyrimą ir/arba mamogramą.
Prof. V. Ostapenko išvardino keletą simptomų, kurie gali signalizuoti apie naviką krūtyje:
- užčiuoptas darinukas krūtyje
- kraujingos išskyros iš spenelių,
- padidėję pažasties limfmazgiai,
- krūties formos ar spenelių pokyčiai.
Pastebėjus šiuos požymius, patariama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips kitų specialistų konsultacijai.
Ar gerybinis navikas gali virsti piktybiniu?
Kaip sakė gydytojas onkologas, apie 90 proc. moterų, kurios turi įvairių nusiskundimų dėl krūtų, nustatomi gerybiniai navikai: „Labai daug moterų kreipiasi dėl skausmo vienoje ar kitoje krūtyje, bet tai dažniausiai nėra susiję su onkologija – tai riebalinio ar kito audinio kietesnis darinukas, dažniausiai atsirandantis dėl streso, įtampos, hormoninių pokyčių moters organizme. Gerybinis darinukas gali susiformuoti ir dėl ilgalaikės hormoninės kontracepcijos ar kai kurių vaistų vartojimo“.
Gydytojas prof. V. Ostapenko patikino, jog ne visi gerybiniai navikai yra operuojami, tai priklauso nuo jų dydžio. Tačiau ar gali gerybinis navikas staiga virsti piktybiniu? Pasak onkologo, gerybinis ir lieka gerybiniu: „Bet jei kyla įtarimų, specialistas visada rekomenduos moteriai atlikti biopsiją tam, kad tikrai įsitikintų, jog tame gerybiniame navike nėra piktybinių vėžio ląstelių“.
Kokie veiksniai didina krūties vėžio riziką?
Veiksniai, didinantys riziką moteriai susirgti šia onkologine liga, yra skirstomi į nekintamus ir kintamus.
Nekintami rizikos veiksniai:
- moteris,
- amžius,
- genetinis paveldimumas (specifinės genų mutacijos),
- ankstyva mėnesinių pradžia ar vėlyva menopauzė.
Kintami rizikos veiksniai:
- vėlyvas pirmasis nėštumas,
- kontraceptinių tablečių vartojimas ilgiau nei 5 metus be pertraukos,
- pakaitinės hormoninės terapijos vartojimas ilgiau nei 5 metus be pertraukos,
- nutukimas,
- rūkymas,
- alkoholio vartojimas.
Krūties vėžio gydymas
Prieš kelis dešimtmečius moterims, nustačius piktybinį krūties naviką, krūtis daugeliu atvejų būdavo pašalinama. Šiais laikais, pasak prof. V. Ostapenko, krūtis išsaugoma apie 70 proc moterų, kadangi liga nustatoma laiku.
Gydytojas onkologas išvardino tris pagrindinius onkologinės ligos gydymo metodus:
- Chirurginis (kai pašalinama visa krūtis arba jos dalis)
- Spindulinė terapija
- Medikamentinis gydymas.
Siekiant, kad gydymo rezultatai būtų kuo geresni, šie gydymo metodai gali būti derinami tarpusavyje. Pasak profesoriaus, Lietuvoje jau taikomi ir nauji krūties vėžio gydymo metodai, pavyzdžiui, biologinė terapija, kai piktybinė vėžio ląstelė tam tikrais preparatais kryptingai paveikiama ir sunaikinama.
„Taigi, kievienai pacientei pritaikomas individualizuotas gydymas, ko anksčiau nebuvo. Tačiau noriu priminti, jog onkologinei liga būdinga tai, jog vėžio ląstelės gali nukeliauti į bet kurią kitą kūno vietą, kur jos, galima sakyti, yra nei gyvos, nei mirusios. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms, pvz., esant dideliam stresui, nervinei įtampai, liga gali atsinaujinti. Todėl net ir pasibaigus ligos gydymui, moterys yra periodiškai stebimos – kartą per metus atliekami tyrimai: ultragarsinis, mamografija, peršviečiami plaučiai ir kt. Bet jei atsiranda simptomai, kurie gai būti susiję su onkologine liga, tokie kaip skausmas sąnariuose, kauluose, dusulys, akių pageltimas, eisenos sutrikimai, tuomet nedelsiant reikėtų pasirodyti gydytojui, net ir neprėjus metams“, – patarė prof. V. Ostapenko.
