Pilvo skausmas; Krono liga / Shutterstock nuotr.

Krono liga: kaip laiku ją atpažinti ir išvengti komplikacijų

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-10-12 09:15
Jei vargina dažnas pilvo pūtimas ir skausmas, viduriuojate, suprastėjo apetitas, niežti išangę ar vis pastebite kraujo priemaišų išmatose, tai rimtas signalas apie galimą žarnyno ligą, vadinamą Krono liga. Pastebėjus pirmuosius simptomus gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė pataria nedelsti kreiptis į specialistus, priešingu atveju – laukia sudėtingos komplikacijos.
1932 m. amerikiečių gastroenterologai Burrillas Bernardas Crohnas, Leonas Ginsburgas ir Gordonas Oppenheimeris aprašė ligą, kuri pažeidžia klubinę žarną ir stuburą. Ši liga buvo pavadinta Krono liga ir priskirta uždegiminių žarnų ligų grupei. Vėliau sužinota, kad Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinimo trakto dalį nuo burnos iki išeinamosios angos.

Krono liga, pasak gydytojos, ypatinga tuo, kad pažeidimai yra segmentiški ir gali apimti visus virškinimo trakto sienos sluoksnius. Pagal savo pasireiškimą ji skirstoma į uždegiminį, fibrostenotinį ir penetruojantį tipą:

  1. Uždeginimiam tipui būdingas lėtinis, autoimuninės kilmės virškinimo trakto uždegimas, kuris dažniausiai pažeidžia paskutines klubinės žarnos dalis bei storąją žarną;
  2. Fibrostenotiniam tipui būdingas virškinimo trakto randėjimas, kuris pasižymi stenozių susiformavimu, o tai gali lemti žarnų nepraeinamumą;
  3. Penetruojančiam tipui būdingas visų virškinimo trakto sienos sluoksnių pažeidimas, susiformuojant fistulėms tarp žarnos, aplinkinių tuščiavidurių organų ar odos.
Gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė

Sergamumas uždegiminėmis žarnų ligomis nustatytas apie 13 tūkst. atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų. Per du dešimtmečius sergamumas Krono liga padidėjo apie 4 kartus. Klinikos „Hilla“ gydytoja gastroenterologė A.Dikčiūtė teigė, jog dažniausiai ši liga diagnozuojama tarp paauglių ir jauno amžiaus suaugusiųjų, tai apima 15–30 metų pacientus. Antra sergamumo banga yra vyresniame amžiuje (50–80 m.). Pastebėta, kas susirgus jauname amžiuje, liga yra aktyvesnė, agresyvesnė.

Liga pasižymi daugeliu simptomų

„Krono liga gali pažeisti skirtingas organų sistemas, todėl galimi įvairūs simptomai. Dažniausiai pacientai skundžiasi pilvo skausmu, pilvo pūtimu, viduriavimu, kraujo priemaiša išmatose. Ligai pažeidus perianalinę sritį, juntamas išangės niežėjimas, skausmas, gali būti randama išangės įplėšų ar fistulių angų“, – vardino gydytoja gastroenterologė.

Pacientus dažnai vargina ir sisteminiai simptomai, tokie kaip blogas apetitas, svorio netekimas, nuovargis, sulėtėjęs augimas ar karščiavimas. Krono ligai būdingi ir su virškinimo traktu nesusiję simptomai, tokie kaip žaizdos burnoje, odos bėrimai, sąnarių skausmas, akių skausmas ir paraudimas.

Veiksniai, galintys išprovokuoti susirgimą

Tiksli Krono ligos išsivystymo priežastis, pasak gastroenterologės, nėra žinoma. Manoma, kad ją sukelia aplinkos, imuninės sistemos ir žarnyno mikrobiotos sąveika genetiškai jautriems asmenims.

„Pastebėta, kad gyvulinės kilmės riebalai, emulsikliai ir maisto priedai, persirgtos žarnyno ligos ir vaistai, tokie kaip antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kontraceptikai, gali turėti neigiamą įtaką Krono ligos išsivystymui ir eigai. Žinoma, rūkymas taip pat didina riziką sirgti Krono liga bei skatina komplikacijų išsivystymą. Kita vertus, daug skaidulų turintis maistas, omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D siejami su mažesne rizika sirgti Krono liga. Pastebėta, kad riziką sirgti šia liga mažina fizinis krūvis“, – paaiškino gydytoja gastroenterologė A.Dikčiūtė.

Liga – visam gyvenimui

Deja, Krono liga nėra išgydoma. Skiriamas gydymas, kurios tikslas – pasiekti ir išlaikyti remisiją bei išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Kaip teigė gydytoja, pagrindinės skiriamų vaistų grupės yra gliukokortikoidai, 5-aminosalicilatai, imunomoduliatoriai ir biologinė terapija. Jei medikamentinis gydymas neveiksmigas ar vaistų šalutiniai poveikiai yra nepakeliami, gali tekti taikyti chirurginį gydymą.

„Negydoma Krono liga gali komplikuotis žarnų nepraeinamumu, abscesų ar fistulių susiformavimu. Komplikacijų gydymui gali būti pasirinktas tiek medikamentinis, tiek chirurginis gydymas, priklausomai nuo klinikinės situacijos. Krono liga sergantys pacientai turi didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu“, – sakė gydytoja A.Dikčiūtė.

Siekiant anksti diagnozuoti ir pašalinti ikivėžinius pakitimus, rekomenduojama atlikti kolonoskopiją, nuo diagnozės nustatymo praėjus 8 metams, o vėliau – kas dvejus metus.

Kadangi Krono liga yra lėtinė, jai būdingi paūmėjimai ir remisijos. Siekiant anksti diagnozuoti ligą ir laiku koreguoti gydymą, esant paūmėjimui – svarbu kreiptis į gydytoją vos pajutus pirmuosius simptomus, o pradėjus gydymą, patariama jo nenutraukti ir kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų.

Kaip sakė gydytoja gastroenterologė, sekti šios ligos eigą gali padėti programėlės telefone (pvz., „For you, with you“): „Tokiu budu fiksuojant svarbiausią su liga susijusią informaciją, lengviau pastebėti ligos eigos pokyčius bei gauti naudingų patarimų. Nuo 2002 m. Lietuvoje buvo įkurta uždegiminėmis žarnų ligomis sergančius vienijanti draugija. Tapus šios draugijos nariu, galima dalintis savo patirtimi ir gauti patikimos informacijos“.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją gastroenterologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.