Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų

manodaktaras.lt
Publikuota: 2025-04-01 09:05
Ar esate kada pajutę, kaip širdis staiga ima plakti stipriau, greičiau ar tarsi neritmiškai virpa? Kartais atrodo, kad ji praleidžia dūžį ar net „užstringa“, o pulsą aiškiai jaučiate kakle ar krūtinėje. Tokie pojūčiai gali būti ženklas, jog patiriate širdies permušimus – dažną, bet ne visada pavojingą širdies ritmo sutrikimą. Be medicininės pagalbos daugelis ieško ir liaudiškų priemonių širdies veiklai sureguliuoti. Tokie natūralūs būdai kaip žolelės, pakankamas skysčių vartojimas, kvėpavimo pratima ar gyvenimo būdo korekcijos gali padėti sumažinti širdies ritmo sutrikimus.

Kas yra širdies permušimas?

Širdies permušimu dažnai vadiname nereguliarų širdies plakimo pojūtį, kai jis yra per greitas ar netolygus. Medicininiu požiūriu tai vadinama aritmija – širdies ritmo sutrikimu, kuris gali pasireikšti tiek trumpalaikiais, tiek ilgiau trunkančiais simptomais. Daugeliu atvejų tai – trumpi, nepavojingi perplakimai, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pavojingos būklės požymis.

Širdies permušimų priežastys

Širdies permušimai arba aritmijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pasak gydytojo kardiologo, med. m. dr. Justo Simonavičiaus, didžioji dalis širdies plakimų, perplakimų ir permušimų yra nepavojingi. Vis dėlto jis pabrėžia, kad kai kurie ritmo sutrikimai gali sukelti itin sunkių komplikacijų, kurios dažnai būna grėsmingos gyvybei.

Permušimus gali sukelti:

  • Stresas ir nerimas;
  • Miego trūkumas;
  • Per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas;
  • Rūkymas;
  • Elektrolitų disbalansas (magnio, kalio trūkumas);
  • Skydliaukės veiklos sutrikimai;
  • Širdies ligos;
  • Tam tikri vaistai ar papildai.

Gydytojas kardiologas taip pat akcentuoja, kad ritmo sutrikimų yra daugybė skirtingų rūšių, todėl svarbiausia yra jų objektyvus užfiksavimas – dažniausiai elektrokardiogramoje (EKG). Vien subjektyvūs pojūčiai dažnai neleidžia tiksliai nustatyti problemos pobūdžio.

Kada širdies permušimai yra pavojingi?

Nors dauguma širdies permušimų yra nepavojingi ir dažnai atsiranda dėl streso, nuovargio, kofeino ar emocinės įtampos, kai kuriais atvejais jie gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis. Pavojingi širdies ritmo sutrikimai dažniausiai pasireiškia dažnais ar užsitęsusiais permušimais, kurie yra lydimi kitų nemalonių pojūčių, tokių kaip galvos svaigimas, silpnumas, dusulys ar krūtinės spaudimas. Tokie atvejai gali rodyti rimtesnes širdies būkles, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, skilvelines aritmijas ar net širdies nepakankamumą.

Širdies ritmo sutrikimai dažniau kelia pavojų žmonėms, kurie turi kitų širdies ar kraujagyslių sistemos ligų, aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ar genetinį polinkį į širdies sutrikimus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į permušimus, atsirandančius ramybės būsenoje, naktį ar be aiškios priežasties, nes jie gali būti susiję su rimtesniu širdies elektrinės sistemos disbalansu.

Svarbu suprasti, kad ne visi širdies ritmo pokyčiai yra vienodi – vieni gali būti visiškai nekenksmingi, o kiti reikalauti dėmesio. Todėl net ir, atrodytų. lengvas ar epizodinis simptomas gali turėti skirtingą reikšmę, priklausomai nuo jo pobūdžio, dažnio ir lydinčių pojūčių.

Kaip atsikratyti širdies permušimų liaudiškomis priemonėmis?

Širdies permušimai neretai išgąsdina, bet daugelis jų yra nepavojingi ir praeina savaime. Tačiau jeigu norisi sumažinti šiuos nemalonius pojūčius natūraliai, verta išbandyti liaudiškas priemones. Jos padeda nuraminti nervų sistemą, stiprina širdį ir palaiko bendrą organizmo pusiausvyrą. 

Žolelės ir vaistažolės

Ramunėlės, melisa, gudobelė, valerijonas – šios žolelės gali padėti nuraminti nervų sistemą ir stabilizuoti širdies ritmą. Gudobelė ypač vertinama dėl savo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Ji gerina širdies raumens aprūpinimą deguonimi ir gali švelniai reguliuoti pulsą. Valerijonas ir melisa pasižymi raminamuoju poveikiu, mažina įtampą, o tai tiesiogiai padeda sumažinti streso sukeliamus širdies permušimus. Šias žoleles galima vartoti arbatos pavidalu arba kaip lašus, kapsules ar užpilus, tačiau rekomenduojama tai daryti saikingai ir pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

Vanduo ir elektrolitai

Pakankamas vandens kiekis ir mineralų (ypač magnio, kalio ir kalcio) balansas labai svarbus širdies veiklai. Šie mikroelementai dalyvauja perduodant elektrinius signalus širdies raumenyje – būtent jie reguliuoja plakimo ritmą. Trūkstant magnio ar kalio, dažnai pasireiškia ne tik raumenų spazmai, bet ir širdies ritmo sutrikimai. Ypač svarbu atkurti elektrolitų balansą po gausaus prakaitavimo, viduriavimo ar intensyvios fizinės veiklos. Gali padėti mineraliniai vandenys, natūralūs maisto produktai (pvz., bananai, riešutai, žalios daržovės) ar papildai su šiais elementais.

Kvėpavimo pratimai ir meditacija

Gilus kvėpavimas, diafragminis kvėpavimas, meditacija ar joga gali padėti sumažinti streso lygį ir normalizuoti širdies ritmą. Stresas yra viena dažniausių širdies permušimų priežasčių, todėl mokėjimas nusiraminti yra itin svarbus. Reguliariai praktikuojami kvėpavimo pratimai mažina kortizolio (streso hormono) lygį, ramina centrinę nervų sistemą ir teigiamai veikia autonominę širdies kontrolę. Užtenka vos kelių minučių sąmoningo kvėpavimo per dieną, kad pasijustumėte ramiau, o širdis pradėtų plakti tolygiau.

Mityba

Sveika mityba yra svarbi bendrai širdies sveikatai, o tyrimai rodo, kad nesubalansuota mityba gali būti susijusi su nereguliariu širdies ritmu.

Maistinga ir subalansuota mityba turėtų apimti:

  • Šviežius vaisius;
  • Daržoves;
  • Pilno grūdo produktus;
  • Liesus baltymus;
  • Sveikuosius riebalus iš riešutų ar žuvies.

Taip pat svarbu riboti tam tikrus maisto komponentus, kad sumažėtų širdies ligų rizika, pavyzdžiui:

  • Sočiuosius riebalus;
  • Transriebalus;
  • Druską;
  • Cukrų;
  • Perdirbtus produktus.

Subalansuota mityba, kurioje mažiau cukraus, rafinuotų angliavandenių, daugiau vaisių, daržovių, omega-3 rūgščių, padeda palaikyti sveiką širdį.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus fizinei, psichinei ir emocinei savijautai, o taip pat gali padėti sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę arba 75 minutes intensyvios aerobinės veiklos kas savaitę.

Kardio treniruotės neturi būti sudėtingos. Iš tiesų, greitas ėjimas turi daugybę sveikatai naudingų savybių: padeda mažinti svorį, mažina kraujospūdį ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. 

Taip pat pakankamas miegas, žalingų įpročių atsisakymas teigiamai veikia širdies ritmą.

Kitos priemonės

Taip pat patariama vengti kofeino, energinių gėrimų. Galite vartoti natūralius papildus, pavyzdžiui, magnio papildus ar žuvų taukų papildus, pasitarus su gydytoju. Gali padėti šilta vonia su eteriniais aliejais (pvz., levandų) po įtemptos dienos.

Kada kreiptis į gydytoją dėl širdies permušimų?

Nors daugelis širdies permušimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, svarbu žinoti, kada šie pojūčiai gali būti ženklas, jog reikalinga profesionali pagalba. Kartais net ir nedideli, bet pasikartojantys ar lydimi kitų simptomų, širdies ritmo sutrikimai gali rodyti rimtesnę sveikatos problemą. Dėl to svarbu gebėti atpažinti situacijas, kai savarankiškų priemonių nebeužtenka ir būtina pasitarti su gydytoju.

Būtina pasitarti su gydytoju, jei:

  • Širdies permušimai dažni ar trunka ilgai;
  • Juos lydi alpimas, galvos svaigimas, krūtinės skausmas ar dusulys;
  • Širdies ritmo sutrikimai atsiranda ramybės būsenoje;
  • Turite kitų širdies ar kraujagyslių ligų;
  • Jūsų šeimos istorijoje yra buvę širdies ritmo sutrikimų ar staigios mirties atvejų.

Užsiregistruoti kardiologo konsultacijai galite ČIA.

Įsigyti papildų širdžiai galite ČIA.