Kontracepcijos būdai: gydytoja paaiškina jų įtaką moters sveikatai ir paneigia mitus
Mitai ir tiesa
Specialistė pastebi, jog kontracepcijos tema mūsų visuomenėje vis dar susiduria su tam tikru pasipriešinimu, baime ir tabu kalbėti apie tai, kas intymu. Ši baimė, anot jos, galiausiai veda į įvairių mitų atsiradimą. Pavyzdžiui, nepilnametės merginos dažnai baiminasi kontracepcijos, nes mano, kad tai pakenks sveikatai, gyvenimo kokybei, emocinei būklei ar lytinio aktyvumo norui.
„Kalbant apie emocinę, psichinę paauglių sveikatą, vartojant hormonines kontracepcijos (HK) priemones, nėra vienareikšmio atsakymo. Vienų šalių tyrimai ankstyvajame amžiuje pradėtą vartoti hormoninę kontracepciją sieja su vėliau išsivysčiusiomis tam tikromis psichikos problemomis, tuo tarpu kiti tyrimai šią asociaciją neigia ir teigia, jog galbūt ankstyvas lytinis gyvenimas savo ruožtu yra siejamas su didesniu emociniu išgyvenimu jaunesniame amžiuje“, – pasakojo R.Kančaitė.
Sklando ir kiti mitai, tokie kaip: vartojant kontraceptines priemones, didėja svoris ar išauga vėžio susirgimo rizika, mažėja libido potraukis ir kt. Pasak gydytojos, vienas dažnesnių – svorio augimo mitas, vartojant hormoninius kontraceptikus: „Didelės apimties moksliniuose tyrimuose buvo įrodyta, kad svorio nėra priaugama ilgalaikėje perspektyvoje vartojant kontraceptikus, tačiau kelis mėnesius gali būti laikinas svorio padidėjimas, bet tai nėra riebalinė masė, o dėl iš išorės gaunamų hormonų poveikio organizme užsilaikantis vanduo ir druskos. Tačiau per pirmus tris mėnesius svoris grįžta į pradines ribas“.
Kalbant apie lytinį potraukį, 85 proc. moterų arba neišsako lytinio potraukio suprastėjimo, arba nejaučia jokio skirtumo prieš kontraceptikų vartojimą ir jos metu.
Pasak gydytojos rezidentės R. Kančaitės, visuomenėje vis dar gaji onkologinių komplikacijų dėl hormonų vartojimo baimė: „Bet šiais laikais viskas sparčiai kinta, tobulėja, hormonų poveikis organizmui keičiasi. Mitai apie vėžio susirgimus yra atėjęs iš tų laikų, kuomet mūsų mamos ir močiutės vartojo vienus pirmųjų kontraceptikų, tačiau dozės, lyginant su šių dienų hormonine kontracepcija, buvo, liaudiškai tariant, „arkliškos“. Todėl poveikis sveikatai, žinoma, buvo visai kitoks nei dabar“.
Apžvelgdama pagrindines onkologines ligas, kurioms poveikį gali turėti HK, gydytoja pabrėžia, jog ji gali mažinti kai kurių vėžių riziką, įskaitant gimdos gleivinės, kiaušidžių bei storosios žarnos vėžio riziką. Krūties vėžio rizikos atveju, yra netolygūs įrodymai.
„Remiantis kai kurių tyrimų duomenimis, manoma, jog ilgesnis kontracepcijos priemonių vartojimas didina riziką susirgti krūties vėžiu. Tačiau kitų didelių imčių tyrimų duomenimis, priešingai – visgi rizika susirgti krūties vežiu nedidėja, vartojant kontraceptikus. Yra žinoma, jog didėja gimdos kaklelio vėžio rizika, vartojant hormonines kontraceptines priemones, tačiau ryšys yra netiesioginis. Moterys, kurios vartoja HK, turi nedidelę tikimybę pastoti ir turi mažesnę motyvaciją naudoti prezervatyvus, o be jų didėja rizika užsikrėsti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kuri gali sukelti gimdos kaklelio vėžį,“ – paaiškino pašnekovė.
Hormoninė kontracepcija yra skiriama gydytojo – tai yra receptiniai preparatai. Išimtis taikoma tik skubiosios kontracepcijos preparatams, nes tai laikui jautrus suvartojimui preparatas, mat jį reikia išgerti per gana trumpą laiką po nesaugaus lytinio akto.
Kokie kontraceptiniai metodai efektyviausi?
Kontracepcija apima visus metodus, leidžiančius moteriai apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Netgi nutrauktas lytinis aktas arba vaisingų dienų skaičiavimas taip pat priskiriami prie kontracepcijos metodų.
Efektyviausia kontracepcija, gydytojos teigimu, yra ilgalaikiai grįžtami kotraceptiniai metodai (hormoniniai) bei negrįžtamas kontraceptinis metodas – sterilizacija. Tačiau, anot jo, nė viena kontraceptinė priemonė nepasižymi šimtaprocentiniu efektyvumu.
Prie ypač patikimų priskiriami kontraceptiniai implantai, hormoninės gimdos spiralės, vyro ir moters sterilizacija. Kitos priemonės, tokios kaip sudėtiniai hormoniai kontraceptikai, tik progestino hormoniniai kontraceptikai, kontraceptinis žiedas, kontraceptinis pleistras, injekuojami kontraceptikai taip pat, pasak specialistės, yra gana veiksmingi.
Mažiau veiksmingi yra barjerinės kontracepcijos metodai: prezervatyvai, spermicidai, gaubtuvėliai, moteriški prezervatyvai bei kitos priemonės.
„Mažiausiai patikimi yra natūralūs šeimos planavimo būdai, kuomet skaičiuojamos moters vaisingos dienos arba tam tikri moters organizmo „sufleriai“, kurie leidžia numatyti, kiek šiuo metu ji yra vaisinga (sekamas kalendorius, stebimos gimdos kaklelio gleivės ir jų tąsumas, matuojama kūno temperatūra), – teigė gydytoja rezidentė R. Kančaitė. – Tačiau šių metodų veiksmingumas yra gerokai mažesnis, lyginant su kitais metodais, nes viskas priklauso nuo pačios moters informuotumo, indėlio. Jei kalbame apie skubančią šiuolaikišką moterį, kuri neretai būna įsitempusi, paveikta streso ir gali turėti nereguliarų menstruacinį ciklą, gali sirgti gretutinėmis ginekologinėmis ligomis, tie natūralūs kontracepcijos metodai tikrai nėra idealūs“.
Kalbant apie strerilizaciją, kitaip nei moterų, vyrų sterilizacija yra laikoma grįžtamu kontraceptiniu metodas. Tačiau, pasak gydytojos, ne visada šis grįžimas yra veiksmingas, dėl to mokslas nenustoja ieškoti patikimų kontraceptinių priemonių vyrams, nes šiandien turime tik labai menką kontraceptinių metodų pasirinkimą vyrams: sterilizacija, nutrauktas lytinis aktas ir prezervatyvai.
R. Kančaitė pabrėžia, jog prezervatyvai neturi būti pamirštami, net ir naudojant kitas kontraceptines priemones, mat kol kas jie yra vieninteliai, kurie apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.
Kaip pasirinkti tinkamiausią kontraceptinę priemonę? Pirmiausia reikia žinoti savo lūkesčius: ar naudojant kontraceptikus, norėčiau ateityje susilaukti vaikų, ar noriu atidėti nėštumą, o gal visai nenoriu turėti vaikų ir pan. Taip pat labai svarbu, ar moteris turi ilgalaikį partnerį. Kaip bebūtų, svarbiausia, anot gydytojos R.Kančaitės, yra informuotas moters pasirinkimas, kad ji žinotų, kokia yra įvairių kontraceptinių metodų nauda, rizika bei veiksmingumas.
Kokiais atvejais kontracepcija gali būti neefektyvi?
Hormoninė kontracepcija, pasak gydytojos, gali būti neveiksminga tais atvejais, jei moteris vartoja vaistus, kurie veikia vienas kito efektyvumą, pvz. įrodyta, jog jonažolių preparatai gali turėti įtaką HK metabolizmui, t.y. virškinimui ir poveikiui.
„Yra toks antibiotikas rifampicinas, kuris skiriamas tuberkuliozės gydymui, kai kurie kiti antivirusiniai vaistai taip pat gali daryti poveikį kontracepcijos veiksmingumui. Kontraceptikai gali nesuveikti, jei paveikiama žarnyno galimybė juos suvirškinti, t.y. jei suvartojote hormoninę kontraceptinę tabletę ir ją išvėmėte, tad per tris valandas reikia suvartoti kitą tablletę. Gausiai ir dažnai viduriuojant taip pat gali būti paveikta kontraceptiko absorbcija“, – paaiškino pašnekovė.
Ar kontraceptikai pradeda veikti iš karto?
Ar žinojote, jog hormoninės kontraceptinės priemonės pradeda veikti, priklausomai nuo moters ciklo dienos? Jei pradedate vartoti pirmą mėnesinių ciklo dieną, kontraceptinės priemonės veikimas prasideda tuoj pat. Jei kontracepcija vartojama per penkias pirmas ciklo dienas, taip pat užtikrinama apsauga nuo nėštumo. Tačiau, pasak gydytojos, jei kontraceptinės tabletės pradedamos vartoti po penktos ciklo dienos (besibaigiant mėnesinėms), tuomet verta atminti, jog septynias dienas reikėtų naudoti dar vieną papildomą kontraceptinę priemonę (pvz. prezervatyvus), nes pastojimo tikimybė išlieka.
Kalbant apie šalutinį hormoninės kontracepcijos poveikį, nustatyta, jog iki 10 proc. jas vartojančių moterų pirmuosius tris mėnesius pajunta tokius simptomus kaip galvos skausmas, pykinimas, nedidelės išskyros iš lytinių takų ir kt. Jei šie požymiai per primus tris mėnesius nepraeina, patariama kreiptis į savo gydytoją ginekologą.
Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją ginekologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.
