Kodėl iš ligoninių bėga tiriamieji dėl COVID-19, o nuo policijos – nedėvintieji kaukių?
Vilniuje nuo COVID-19 protrūkio pradžios užfiksuoti bent keli atvejai, kai iš ligoninės pabėgo dėl koronaviruso tiriami pacientai – kovo mėnesį iš Santaros klinikų pabėgo 13-metė, nesulaukusi tyrimo dėl COVID-19 atsakymo. Jos tyrimas buvo neigiamas. Balandžio pradžioje pro Santaros klinikų langą pabėgo ir autobusu namo važiavo dėl COVID-19 tirta moteris. Paaiškėjo, kad netrukus savo namuose rasta moteris serga koronavirusine infekcija. Dar vienas pacientas, tirtas dėl COVID-19, bėgo iš Klaipėdos ligoninės.
Psichologė Sonata Mickuvienė sako, kad bėgimas yra reakcija į stresą, o tokiose situacijose žmonės neadekvačiai elgiasi dėl mąstymo klaidų.
„Daugiausia veikia baimė dėl to, kas bus, jei nustatys virusą. Tai yra baimė, įsivaizduojamos grėsmės, viena iš mąstymo klaidų, kai žmonės daro ateities spėjimą ir mato jį tokį grėsmingą, emocijos įsisiūbuoja. Pradeda piešti mintyse, kas bus, jei paguldys į ligoninę, jau dėlioja, kad ateitis bus bloga, pagautas tų minčių, išsigąsta ir tiesiog spontaniškai pasielgia. Mintys taip užvaldo, kad įsivaizduojama situacija pajuntama kaip tikra, akivaizdi grėsmė – taip patiki tomis užplūdusiomis emocijomis susikurtame scenarijuje“, – sako psichologė S.Mickuvienė.
Nerimas – normalu
Psichologė sako, kad tokį neadekvatų elgesį gali paskatinti ir krizinė situacija, kurią patiriame visi dėl COVID-19 pandemijos ir karantino. Pasak S.Mickuvienės, jausti nerimą tokiu laikotarpiu – normalu, tačiau psichologė rekomenduoja dėmesį telkti į tai, kas priklauso nuo mūsų pačių. „Reikia atskirti tai, kas yra mūsų galios ribose, ir tai, kas yra už jų. Kiekvienas padarykime tai, kas yra mūsų galios ribose – saugotis, plautis rankas, dėtis kaukę, vengti kontaktų. Jei to, kas yra už mūsų galios ribų, pakeisti negalime, nėra reikalo dėl to panikuoti“, – sako psichologė S.Mickuvienė.
Dėmesio siekis
Karantino metu vaikytis žmones tenka ir policijos pareigūnams, prižiūrintiems, kaip laikomasi karantino sąlygų. Neseniai vienas kaunietis, keletą kartų įspėtas dėl to, kad nedėvi kaukės, galiausiai bėgdamas nuo pareigūnų šoko į Nemuną. Jį nuo Panemunės tilto atramos į krantą grąžino gelbėtojai.
Pasak psichologės S. Mickuvienės, atsisakymas dėvėti kaukę gali būti susijęs su dėmesio siekiu: „Kiti net demonstruoja tokį kietumą: „nepaklusiu, nesidėsiu kaukės“, tokiu būdu nori sulaukti dėmesio, kurio karantino metu gauna mažiau, nes socialiniai kontaktai yra apriboti. Yra tokių asmenybių, kurios be dėmesio neišgyvena. Kai visi eina su kaukėmis, o jie – be, savotiškai pasitenkina, nes gauna dėmesio“, – pasakoja psichologė S.Mickuvienė.
Psichologė Sonata Mickuvienė konsultuoja manodaktaras.lt platformoje
