Hemorojus / Shutterstock nuotr.

Kodėl hemorojus linkęs atsinaujinti: gydytoja įvardino pagrindines klaidas

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-05-25 09:29
Kraujavimas tuštinantis, išangės perštėjimas, atsiradę skausmingi dariniai ar iškrentantys mazgai išangės srityje – tai vieni pagrindinių hemorojaus požymių. Kaip portalui manodaktaras.lt teigė „Danys Clinic“ Šiauliuose gydytoja pilvo chirurgė, proktologė Evelina Šlapelytė, tai gana dažnas susirgimas, su kuriuo susiduria apie 20–50 proc. visos populiacijos. Kokios pagrindinės šios ligos priežastys, kaip tinkamai ją gydyti ir kaip apskritai to išvengti?
Hemorojus – tai išvešėjusios kraujagyslinės struktūros, esančios aplink išeinamąją angą. Įprastai išangės sritis ar analinis kanalas yra gerai aprūpinti krauju dėl tankaus kraujagyslinio tinklo. Jei tos kraujagyslės pradeda didėti, patinsta, išvešėja ar pradeda kraujuoti – tai vadinama hemorojumi. Pagal savo mazgų dydį jis turi keturis laipsnius“, – paaiškino gydytoja proktologė.

Gimdžiusios moterys susirgti šia liga turi didesnę tikimybę, nes net trečdalis jų po gimdymo pajaučia vienus ar kitus hemorojaus simptomus, tačiau vertinant bendrą populiaciją, tiek vyrai, tiek moterys serga vienodai dažnai.

Pasak gydytojos E.Šlapelytės, stebimos tendencijos, jog vyresnio amžiaus žmonės dažnai dėl šios ligos kreipiasi gerokai pavėluotai, dažnai išbando įvairius nereceptinius ar liaudiškus gydymo metodus, kol išdrįsta pasirodyti pas specialistą. Tačiau gydytojus džiugina bent tai, jog jaunesni žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, kreipiasi pastebėję pirmuosius ligos požymius, neeksperimentuoja su vaistais ir mažiau užsiima savigyda.

Kokie pagrindiniai veiksniai skatina hemorojaus atsiradimą?

Kaip ir daugeliui ligų, hemorojaus atsiradimui įtakos turi genetika. Tačiau svarbesnę įtaką šios ligos išsivystymui visgi turi gyvenimo būdas. Dažniausia hemorojaus atsiradimo ir progresavimo priežastis yra vidurių užkietėjimas ir su juo susijęs smarkus stanginimasis tuštinantis.

Taip pat hemorojaus atsiradimą gali skatinti:

  • per ilgas sėdėjimas ant klozeto,
  • sunkumų kilnojimas,
  • ilgos sėdimo darbo valandos,
  • alkoholio vartojimas,
  • dažnas viduriavimas,
  • analiniai lytiniai santykiai.

Šiuo metu atsiranda vis daugiau tyrimų, tikrinančių ir nutukimo įtaką hemorojui.

Kas nutinka, kai asmuo kreipiasi jau su uždelsta ligos forma?

Hemorojus yra liga, kuri vaistais nėra išgydoma. Jei pacientas kreipiasi dėl labai didelių, iškrentančių hemoroidinių mazgų – jokie vaistai jų nepanaikins. Medikamentinis gydymas yra skiriamas tik simptomų mažinimui bei gyvenimo kokybės gerinimui.

Pasireiškus pirmiems simptomams gydytojai proktologai gali patarti, kokie gyvenimo būdo pokyčiai padėtų kiekvienu konkrečiu atveju. Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba mažinti simptomus reikia čia ir dabar – konsultacijos metu yra aptariamos medikamentinės gydymo galimybės.

Kiekvienas atsakingas chirurgas pacientui pirmiausia turėtų pasiūlyti konservatyvų gydymą, nes operacijos ir kiti invaziniai gydymo būdai visada turi tam tikrą komplikacijų riziką, tačiau jei kreipiamasi ligai itin progresvus, vienintelis gydymo būdas gali būti tik operacinis.

Taip pat pacientai turi nepamiršti, kad kraujavimas iš išangės, kraujas išmatose gali būti ne tik hemorojaus, bet ir kitų, daug pavojingesnių žarnyno ligų, pavyzdžiui, storosios ar tiesiosios žarnos vėžys, išangės įplėšos, fistulės ar kitų ligų simptomas. Pastebėjus kraują išmatose, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Kokie yra pagrindiniai gydymo būdai ir kokiais atvejais operacija – neišvengiama?

Kadangi hemorojus nėra piktybinė liga ir pavojaus žmogaus gyvybei nesukelia, operuoti jos nėra būtina. Operacija yra reikalinga tuomet, kai jokie vaistai ar kitos priemonės nepadeda sumažinti šios ligos simptomų. Kuo labiau ji pažengusi, tuo didesnė tikimybė, kad kiti gydymo būdai nepadės ir prireiks chirurginio gydymo.

Kokius vaistus vartoti hemorojaus simptomų mažinimui, geriausiai patars gydytojas konsultacijos metu. Atsižvelgiant į simptomus, yra skiriami tepalai, žvakutės hemorojaus gydymui. Tačiau yra mitybos/gyvenimo būdo keitimo principai, kurie gydant hemorojų tinka visiems pacientams, nesvarbu kiek smarkiai pažengusi jų liga.

Hemorojaus gydymas prasideda nuo dėmesio paciento mitybai. Žmogus per dieną turėtų išgerti bent 2 litrus vandens ir suvalgyti bent 20 gramų skaidulų. Skaidulų turi dauguma augalinės kilmės maisto produktų. Taip pat hemorojaus simptomus sumažinti gali ir reguliarus fizinis aktyvumas, atidesnė išangės higiena. Hemorojaus simptomus taip pat gali palengvinti paprastos šilto (ne karšto) vandens vonelės, kuriose reiktų pasėdėti 10–15 min. 2–3 kartus per dieną.

Ar liga linkusi atsinaujinti? Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro?

Dažnai pacientai tikisi, kad gydytojas paskirs vieną vaistą ar operaciją, kuri leis pamiršti hemorojų visam laikui. Kaip minėjau, vaistai mažina tik ligos simptomus, tačiau nekeičiant mitybos ar gyvenimo būdo, ji ne tik niekur nedings, bet ir progresuos. Net ir atlikus operacinį gydymą, tačiau neišsprendus tokių problemų, kaip vidurių užkietėjimas, – liga gali atsinaujinti.

Kadangi vidurių užkietėjimas yra viena dažniausių hemorojaus priežasčių, dažnai tenka pastebėti neteisingą vidurius laisvinančiųjų vaistų vartojimą. Rinkoje yra daug vidurius laisvinančiųjų nereceptinių vaistų, kuriuos dažnai vartojant, žarnynui galima padaryti daugiau žalos negu naudos.

Patarimai, kaip išvengti hemorojaus

  1. Gerti pakankamai vandens;
  2. Valgyti daugiau vaisių, daržovių, rinktis pilno grūdo miltų produktus, įtraukti į mitybą daugiau kruopų;
  3. Vengti itin riebaus maisto;
  4. Nepiktnaudžiauti alkoholiu;
  5. Stengtis neslopinti noro tuštintis, tačiau nesėdėti ilgai tualete, skaitant knygą ar naršant išmaniajame telefone;
  6. Būti fiziškai aktyviems.

Atsiradus simptomams, gydytoja pataria neeksperimentuoti su įvairiais vaistais, o geriayu iškart pasikonsultuoti su gydytoju proktologu, kuris, išklausęs ir apžiūrėjęs pacientą, parinks tinkamiausią gydymą.