Manualinė terapija / Shutterstock nuotr.

Kineziterapeutas: „Netikslinga gydyti tik vienos srities skausmą“

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-06-01 10:27
„Tai, kad jūs pasportuojate porą kartų per savaitę po valandą, nugaros, pečių ar galvos skausmų problemos neišsprendžia. Būtinas kasdienis aktyvus judėjimas“, – teigė kineziterapeutas, masažuotojas, manualinės terapijos specialistas Vaidas Buterlevičius. Su juo portale manodaktaras.lt ir kalbamės apie tai, kokie veiksniai daro didžiausią neigiamą įtaką mūsų kūno sveikatai, kada gelbsti manualinė terapija ir ką daryti, norint išvengti lėtinių skausmų.

Paaiškinkite, kas yra manualinė terapija ir kuo ji skiriasi nuo kineziterapijos.

Manualinė terapija yra pagrindinis fizinės terapijos būdas. Tai kvalifikuotų gydytojų praktinių metodų taikymas minkštiesiems audiniams, sąnariams. Manualinė terapija yra svarbi kūno sistemoms, manipuliavimas gali būti labai veiksmingas, siekiant sumažinti skausmą ir audinių įtampą, pagerinti judesių kokybę.

Pavyzdžiui, jūsų klubas yra standus. Atliekamų seansų klinikoje metu terapeutas gali naudoti manualinės terapijos metodus, tokius kaip sąnarių ir minkštųjų audinių mobilizavimas ir (arba) masažas, kad pagerintų judesių diapazoną ir sumažintų standumą bei diskomfortą einant. 

Terapeutas paskirs pratimus ir tempimus, kuriuos galėsite atlikti savarankiškai, tačiau kvalifikuoto terapeuto taikomi manualinės terapijos metodai gali pakelti paciento gydymą į kitą lygį. Deja, ne kiekvienas kineziterapeutas žmogaus gydymui naudos manualinę terapiją – taikymas priklauso nuo jūsų jautrumo, gijimo proceso stadijos ir galimos technikos naudos. 

Kineziterapeutas Vaidas Buterlevičius

Kokiais negalavimo/ligų atvejais manualinė terapija ypač naudinga, o kada nepatariama jos naudoti?

Manualinė terapija turi daug privalumų, įskaitant skausmo, streso ir įtampos mažinimą, sąnarių mobilumo ir minkštųjų audinių sveikatos gerinimą, kraujotakos padidėjimą ir uždegimo mažinimą.

Parinkus tinkamus pratimus manualinė terapija yra puikus būdas užtikrinti, kad žmogus greičiau grįžtų prie to, ką jam patinka veikti. Žmogaus sąnariai ir audiniai sukurti taip, kad veiktų kaip subalansuota sistema, o kai atsiranda disfunkcija, manualinė terapija gali padėti atkurti normalius judesių modelius.

Pavyzdžiui, pacientas skundžiasi galvos skausmu. Įvertindamas jo būklę gydytojas gali nustatyti sąnarių ir audinių sustingimo vietas ir susijusias silpnumo sritis. Remdamasis savo išvadomis, terapeutas taikys žmogaus stuburui manualine terapiją, kad atkurtų judėjimą ir sumažintų skausmą.

Be to, terapeutas gali taikyti tam tikras papildomas technikas, kad padidintų jėgą ir stabilumą susilpnintose vietose. Terapeutas gali patarti atlikti specialius tempimo pratimus visą dieną, tačiau kai tempimai derinami su manualine terapija, paciento gydymas neretai tampa greitesnis ir galvos skausmas sumažėja. 

Manualinės terapijos privalumai

  • Moduliuoja skausmą
  • Padidina sąnarių mobilumą, judesių diapazoną
  • Pagerina audinių atstatymą
  • Pagerina audinių stabilumą ir elastingumą
  • Sumažina minkštųjų audinių uždegimą
  • Sumažina raumenų įtampą
  • Teikia atsipalaidavimą
  • Palengvina judėjimo ir mankštos terapiją

Ar per pastarąjį dešimtmetį labiau pasitikima šia terapija, o gal priešingai – vis dar baiminamasi alternatyvių gydymo būdų? 

Negaliu sakyti, kad pasitikėjimas manualine terapija yra labai ryškus, bet vis daugiau žmonių pasidomi, paskaito atsilepimus ir ateina. Galbūt daugeliui, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vis dar išlikusi nuostata, jog tai yra baisu, kad kas nors „laužoma“ ir pan.

Žinoma, yra visokių manualinės terapijos technikų ir stiprumo lygių, tačiau niekas nieko nelaužo. Visada specialistas kiekvieną žmogų įvertina individualiai ir pritaiko technikas. Nekada neskubame iškart taikyti manualinę terapiją ar kitas stipresnes technikas. Kiekvieno žmogaus kūnas ir skausmas yra labai individualus, tad individualiai testuojama. 

Su kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai žmonės kreipiasi į manualinį terapeutą?

Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nugaros, galvos skausmų, klubo, kojų, pečių srities skausmo ir kt. Ateina tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus asmenys. Tačiau, kaip minėjau, vyresnio amžiaus žmones gal šiek tiek prisibijo manualisto, bet vis tiek ryžtasi pabandyti.

Ar suskaudus, pvz., nugarai, galima iškart kreiptis į kineziterapeutą, ar pirmiausia apsilankyti pas savo šeimos gydytoją?

Galima kreiptis iškart ir į kineziterapeutą, kartais mes galim čia ir dabar sumažinti skausmą. Kineziterapeutas geba ištestuoti, atrasti skausmo priežastį, atlikti tam tikrus testavimo pratimus ir pasižiūrėti, kas provakuoja skausmą, o kas slopina. Pritaikius tam tikrus pratimus, atlikus manualinę terapiją, masažus ar kitas papildomas technikas, skausmas sumažėja.

Norint pasiekti geriausio rezultato, labai svarbi diagnostika, svarbu rasti priežastį, kas provakuoja tam tikrus skausmus. Tirti ir gydyti tik vienos srities skausmą daugeliu atvejų problemos neišsprendžia ir skausmas kartojasi, todėl reikia žvelgti į visumą.

Kokie veiksniai labiausiai daro neigiamą įtaką šiuolaikinio žmogaus nugaros skausmams, stuburo iškrypimui, galvos skausmui ir kt.? 

Mano manymu, daugeliu atvejų neigiamą poveikį sveikatai daro sėdimas darbas. Juk po pandemijos daugumos žmonių darbas persikėlė į namus, kur nėra pritaikyta darbo ergonomika. Be to, žmones vis mažiau juda, o mūsų kūnas maitinasi tik tada, kai juda.

Deja, daugiausiai laiko praleidžiame ne judėdami, o sėdėdami, į darbą arba iš jo važiuojame automobiliu ar viešuoju transportu, valgydami taip pat sėdime, po darbų dažnas yra pavargęs ir tiesiog pasirenka žiūrėti TV, o ne pasivaikščioti. Ir taip tęsiasi diena iš dienos. Apie pusę paros žmogus nejuda. Kai kurie valandą per dieną pasportuoja, žinoma, tai geriau nei nieko, tačiau problemų tai neišsprendžia. Nejudrus, sustingęs kūnas pradeda sirgti ir, galiausiai – skausmas tampa lėtiniu.

Kaip keisti gyvenimo būdą ir nuo ko pradėti, norint išvengti rimtų kūno skausmų?

Svarbu kasdien pradėti judėti po truputį. Galima pradėti daugiau vaikščioti vidutiniu tempu, galima atlikti kelis tempimo pratimus po visos dienos sėdėjimo. Tikrai neraginu iškart bėgioti ar dviratį minti, pradžioje geriausiai pasivaikščioti ir atlikti, kaip minėjau, kelis tempimo pratimus (galima prieš tai pasikonsultuoti su kineziterapeutu). Tokiu būdu pamažu atsiras kasdieniai sveiki įpročiai, judesiai, mažiau skaudės kojas, nugarą ir galvą.