Kardiologas įspėja: per karščius paūmėja sergamumas miokardo infarktu
Gydytojas kardiologas dr. Justas Simonavičius
Anot gydytojo, kartais žmonės net nežino, jog serga, pavyzdžiui, koronarine širdies liga (kai atsiranda susiaurėjimai širdies kraujagyslėse), tačiau esant ekstremalioms aplinkos sąlygomis, ši liga paūmėja ir žmogų gali ištikti ūminis miokardo infarktas.
„Laimei, žmogaus organizmas turi termoreguliacinę funkciją, kuri užtikrina, kad kūno temperatūra nesvyruotų plačiame diapazone ir išliktų normos ribose – nesvarbu, ar lauke +31°C, ar -18°C. Ši termoreguliacija užtikrinama, padidinant paviršinių audinių (odos) kraujotaką, t.y. išsiplečiant kraujagyslėms, pagerėja kraujotaka į odą, skatinamas prakaitavimas ir tokiu būdu atiduodama perteklinė šiluma į aplinką“, – paaiškino J.Simonavičius.
Tačiau per karščius itin budrūs turėtų būti asmenys, sergantys širdies nepakankamumu ir vartojantys vaistus, kurie skatina šlapimo išsiskyrimą. Esant dideliam karščiui, prakaituodamas žmogus netenka daug skysčių. Todėl, pasak kardiologo, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis būtina pasitarti su savo gydytoju, kuris modifikuotų esamą medikamentinį gydymą, t.y. adaptuotų šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų dozes.
„Natūralu, jog per karščius mes daugiau prakaituojame, todėl suvartojame daugiau skysčių. Tačiau sergantiems įvairiomis ligomis, ypač vyresniame amžiuje troškulio pojūtis neretai būna sutrikęs, todėl suvartojama per mažai vandens. Tokiu būdu gali prasidėti dehidratacija – žmogui ima svaigti galva, sumažėją kraujospūdis (ypač staiga pakeitus kūno padėtį iš gulimos į stovimą), padidėja griuvimų rizika ir kt. Todėl būtina sekti kadien suvartojamą skyčių kiekį, ypač per karščius“, – patarė gydytojas J.Simonavičius.
Pastebėta, kad esant aukštai oro temperatūrai dėl žmogaus organizmo kraujagyslių išsiplėtimo ir didelio skysčių netekimo, kraujospūdis tampa mažesnis, todėl sergantieji arterine hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) dažnai pajunta pagerėjimą ir kartais sugalvoja patys sumažinti arba visai nutraukti paskirtų vaistų vartojimą. Tačiau kardiologas įspėja taip nesielgti – visais atvejais būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju ar kardiologu, kad jis pakoreguotų medikamentų dozes šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
PATARIMAI, kaip elgtis karštą dieną:
- Gerkite pakankamai skysčių. Per karščius reikia gerti pakankamai skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Sergantieji širdies nepakankamumu dėl suvartojamų skysčių kiekio visada turėtų pasitarti su gydytoju.
- Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
- Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
- Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
- Būkite patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų per žema.
- Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
