Kaip elgtis karštą vasaros dieną: pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui

„Mūsų šalies klimatui nebūdinga aukšta temperatūra, tad tomis dienomis, kai ji pakyla virš 30, pastebime daug perkaitimo atvejų ir nukentėjusių nuo šilumos bei saulės smūgių. Todėl labai svarbu imtis visų apsaugos nuo saulės priemonių, ypač budrūs turėtų būti vyresnio amžiaus asmenys, mat jų organizmo funkcijos prisitaikyti prie karščio yra gerokai silpnesnės, nei jaunų žmonių”, – portalui manodaktaras.lt teigė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.

Kodėl kraujospūdis karščio metu sumažėja

Oro temperatūrai artėjant prie 30 laipsnių, padidėja žmogaus širdies susitraukimo dažnis, krenta kraujo spaudimas. Pasak gydytojos kardiologės, tie pacientai, kurie serga padidinto kraujospūdžio liga (arterine hipertenzija), dažnai džiaugiasi, jog vasarą gali sumažinti vaistų dozes, mat kraujo spaudimas fiziologiškai dėl karščio šiek tiek nukrenta.

„Taip yra todėl, jog karščio metu įvyksta taip vadinama vazodilatacija – kraujagyslių išsiplėtimas. Dėl to kraujo spaudimas tampa žemesnis, nei įprastinėmis sąlygomis. Jei pacientas serga padidinto kraujospūdžio liga, jam reikia mažiau vartoti antihipertenzinių vaistų. Tačiau net ir nesergantiems šia liga arba turint itin žemą kraujospūdį per karščius rekomenduojama užtikrinti pakankamą hidrataciją ir profilaktiškai gerti natriu bei kitais mineralais praturtintą vandenį. Tokiu atveju druskų praturtintas vanduo sulaikys kraujo skystąją dalį ir normalizuos kraujo spaudimą”, – paaiškino prof. O.Dobilienė.

Kuo karštis pavojingas „širdininkams”

Gydytoja sako pastebinti, jog vasaros karštis ypač neigiamai paveikia tuos pacientus, kurie nesilaiko medikų rekomendacijų, galinčių padėti apsisaugoti nuo įvairių rizikų ir komplikacijų.

Asmenims, persirgusiems miokardo infarktu, turintiems širdies ritmo sutrikimų ar kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, pasak kardiologės, karštis ypač pavojingas keliais aspektais.

1. Pirma, skysčių trūkumas arba dehidratacija yra susijusi su sumažėjusiu cirkuliuojančio kraujo kiekiu, mediciniškai vadinamu hipovolemija. Tai gali būti susiję ir su protrombotiniu procesu, t.y., trombų susidarymu, dėl to ir įvyksta galimos ligų komplikacijos;
2. Antra, žmogui daugiau prakaituojant karštą vasaros dieną, organizmas netenka elektrolitų, iš kurių ypatingai svarbūs yra kalis ir magnis. Esant jų trūkumui kraujyje, anot gydytojos, tikėtina, kad žmogui gali kilti širdies ritmo sutrikimų, gali atsirasti mėšlungis, varginti bendras silpnumas.

Norint, kad nepritrūktų kalio, kasdien savo mitybos racioną patariama papildyti tokiais produktais kaip vynuogės, abrikosai, džiovinti vaisiai, pomidorai, bulvės, tamsiai žalios lapinės salotos ir kt. Tačiau, jei reikia papildyti didesnį kalio kiekį, tuomet vaistinėse galimas įsigyti kalio preparatų.

„Tiems asmenims, kurie jau turi įvairių širdies sutrikimų, būtina labai atidžiai įsivertinti savo kalio kiekį kraujyje. Jei žmogus žino, kad turi polinkį į mažesnį šio elektrolito kiekį, juolab, jei jaučia širdies permušimus, trinka širdies ritmas, turėtų kuo skubiau atstatyti elektrolitų kiekį, t.y. kalio ir magnio koncentraciją”, – pabrėžė gydytoja kardiologė ir pridūrė, jog tie pacientai, kurie serga lėtinėmis inkstų ligomis ir dažnai turi per didelį kalio kiekį, arba vartoja vaistus, didinančius kalio kiekį organizme, neturėtų papildomai vartoti jo preparatų.

Kaip atpažinti saulės ir karščio smūgį

Atpažinti perkaitimo ar karščio smūgį galima iš kelių požymių, tokių kaip:

• ima varginti galvos skausmas,
• kūną išpila šaltas prakaitas,
• juntamas drebulys,
• galvos svaigimas,
• pulsas čiuopiant tampa silpnas ir dažnas,
• pasunkėja kvėpavimas,
• gali lydėti pykinimas, vėmimas.

Kokia būtina pirmoji pagalba, įvykus karščio smūgui? Pasak gydytojos kardiologės, pirmiausia būtina nukentėjusį nunešti į vėsią aplinką, po kojomis pakišant, pvz., suvyniotus drabužius, kad pagerėtų galvos ir širdies kraujotaka. Kūną ir veidą būtina drėkinti vėsiu vandeniu (galima uždėti sudrėkintą audinį ir kt.) ir duoti gerti vėsaus vandens.

Ilgai gulint saulėje be jokių apsaugos priemonių (ypač pavojinga padauginti alkoholio), žmogus gali gauti saulės smūgį, kuriam būdingi šie simptomai:

• galvos skausmas ir svaigimas,
• padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas.
• galimas spengimas ausyse,
• šaltas prakaitas,
• pykinimas, vėmimas.
• aukšta kūno temperatūra (ypač jei žmogaus stipriai nudegė saulėje)
• galimas net sąmonės netekimas

Kaip suteikti pirmąją pagalbą? Pirmiausia gydytoja patarė tokį žmogų nugabenti į vėsią aplinką ar bent pavėsį; jei žmogus sąmoningas – duoti atsigerti vėsaus (bet nešalto) vandens; galima ant kūno uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar kitą audinį, kuris yra po ranka. Tačiau jei nukentėjusiam būklė negerėja, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad neįvyktų rimtesnių komplikacijų.

Kaip reikėtų elgtis per karščius tiek sveikiems, tiek lėtinių ligų turintiems žmonėms

1. Venkite ilgai būti karštame ore ar tvankioje patalpoje (ji turėtų būti gerai vėdinama, kondicionuojama);
2. Karštą dieną vartokite pakankamą skysčių kiekį, norint išvengti dehidratacijos. Per parą moteris turėtų išgerti ne mažiau 2 litrų vandens, vyras – virš 3 litrų (tačiau tai priklauso ir nuo esamų ligų, pvz., sergant širdies nepakankamumu, skysčiai yra ribojami). Vandenį reikėtų gurkšnoti visos dienos eigoje, nelaukiant troškulio pojūčio;
3. Norint apsisaugoti nuo UV spindulių, vilkėkite natūralaus pluošto, lengvo audinio šviesius drabužius, dėvėkite galvos apdangalus, nepamirškite akinių nuo saulės;
4. Jei daug vaikštote, dirbate fizinį darbą, sportuojate ar keliaujate, padarykite pertraukas bent po 10–15 min. Ypač susirūpinti reikėtų tuo atveju, jei fizinį aktyvumą lydi tokie simptomai kaip dusulys, galvos svaigulys, bendras silpnumas, diskomfortas krūtinėje ir kt. Tokiu atveju būtina pailsėti pavėsyje, atsigerti.
5. Per karščius venkite eiti į lauką, kai saulė yra pati aktyviausia, t.y. nuo 11 iki 16 val. Vyresnio amžiaus žmonės neretai mėgsta darbuotis daržuose, soduose ar keliauja apsipirkti, bet tai geriausia daryti anksti ryte arba vakarop.
6. Reikėtų vengti gėrimų, turinčių kofeino, alkoholio.
7. Nepamirškite apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių SPF30 arba SPF50.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją kardiologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.